Alaus gaminimo istorija siekia antikos laikus: pirmieji alaus paminėjimai randami šumerų pasakojimuose, babiloniečių kronikose ir egiptiečių papirusuose. Anksčiau jie buvo gaminami derliaus pertekliui išsaugoti, tačiau netrukus gėrimas tapo toks populiarus, kad buvo gaminamas specialiai alaus pramonei.
Tobuli standartai ir technologijos
Maždaug tuo pačiu metu senovės aludariai susidūrė su gėrimo išsaugojimo klausimu. Nuo to laiko praėjo nemažai laiko, patobulėjo alaus laikymo standartai ir technologijos, todėl šiandien meistrai gali drąsiai teigti, kad naudoja geriausius sprendimus, kad kuo ilgiau išsaugotų visų mėgstamo gėrimo skonį ir aromatą.
Švara – raktas į sėkmę
Žinoma, alaus tinkamumo vartoti terminui įtakos turi daug veiksnių, tačiau svarbiausia, kad alus ilgai išsilaikytų, jo skonis ir aromatas būtų sterilus kiekviename alaus gamybos etape. Sudėtingiausias technologinis procesas reikalauja kruopštaus kiekvieno ingrediento – vandens, salyklo, apynių ir t. t. – parinkimo ir kontrolės.d. – įvairiais alaus gamybos proceso etapais. Taip produktas išsaugo visas savo savybes ir neįtikėtiną skonio bei aromato puokštę.
Natūralūs konservantai
Vienas iš labai svarbių ingredientų yra apyniai, kurie, kaip natūralus konservantas, ne tik leidžia alui ilgiau išsilaikyti, bet ir suteikia gėrimui mėgstamą kartumą: alaus gamybos proceso metu daugiau kaip 200 jo aromatinių medžiagų atskleidžia savo savybes ir sukuria įvairaus intensyvumo atspalvius. Ne veltui jie vadinami „alaus siela”.
Dar vienas elementas, turintis įtakos alaus galiojimo laikui, yra alkoholis, susidarantis natūralios misos fermentacijos metu.
Skonio ir aromato paslaptis
Pasibaigus fermentacijos procesui, alui atliekamas kitas svarbiausias procesas – filtravimas. Iš gintaro gėrimo pašalinami mielių likučiai ir išsaugomas unikalus kilnus gėrimo skonis ir aromatas. Naudojant daugiapakopę filtravimo sistemą gaminamas grynas ir skaidrus produktas, iš kurio pašalinami visi mikroelementai, turintys įtakos alaus skoniui ir kokybei. Alus filtruojamas jau daugelį metų, o šiuolaikinėse alaus daryklose naudojamos technologijos leido ištobulinti šį procesą.
Su tikru prancūzišku pedantiškumu
Viena svarbiausių maisto pramonės naujovių – pasterizacija – taip pat atsirado dėl alaus. 1864 m. aludariai paklausė Luji Pastero, kuris tuo metu dirbo Lilio universitete, kaip ilgiau išlaikyti alų pirminės formos? Mokslininkas atrado, kad bakterijas, kurios turi įtakos gėrimų galiojimo laikui, galima paversti nekenksmingomis kaitinant ir šaldant. Be to, dėl alaus rūgštinės reakcijos jį galima pasterizuoti palyginti žemoje temperatūroje, o tai netgi naudinga gėrimui.
Galutinė riba
Išpilstymo į butelius linijose taip pat ypač kruopščiai saugomas alus, nes po kruopščios sterilizacijos buteliai paduodami į prietaisą, vadinamą tuščių butelių inspektoriumi, kuris atlieka kelių etapų butelių analizę.
Kai alus pagaliau pasiekia sandėlį, net ir ten jis neišvengia kruopščios aludario priežiūros. Šiuolaikiniuose alaus daryklų sandėliuose įrengtos automatinės vėdinimo ir šildymo sistemos, užtikrinančios reikiamą sandėliavimo temperatūrą bet kokiu oru, todėl gėrimas visiškai išlaiko savo savybes. Netgi pakeliui pas vartotoją – vagonuose ir furgonuose – palaikoma puiki izoliacija ir alui palankios temperatūros režimas.
Stebuklinga mašina
Galiausiai dar vienas išradimas, kuris prisidėjo prie alaus gamybos kultūros, buvo šaldytuvas. Pagrindinis šios naujovės privalumas buvo galimybė ištisus metus virti lagerį, tačiau reikia pažymėti, kad naujovė taip pat turėjo įtakos alaus laikymui – buvo galima nustatyti tam tikrą temperatūros režimą, kad alus ilgiau išsilaikytų. Prototipą 1879 m. sukūrė vokiečių aristokratas Carlas von Linde. „Linde” išrado mašiną su kompresoriumi, veikiančiu naudojant amoniaką. Pirmieji elektriniai buitiniai šaldytuvai, be kurių nė vienas iš mūsų neįsivaizduoja savo gyvenimo, pasirodė šiek tiek vėliau, 1913 m., ir tai buvo aludariai.
Pagarba tradicijoms
Iš pagarbos sunkiam aludarių darbui ir, žinoma, dėl jūsų pačių malonumo, svarbu prisiminti kelias paprastas taisykles, kaip elgtis su alumi namuose.
Dauguma teoretikų ir praktikų aludarių ir someljė pataria butelius laikyti vertikaliai, tačiau atkreipkite dėmesį, kad alus taip pat nemėgsta ryškios šviesos. Žali ir ypač rudi buteliai tikrai apsaugo alų, tačiau geriau jį ilgai laikyti tamsioje vietoje.
Svarbiausias parametras yra laikymo temperatūra – temperatūros režimas turi būti pastovus, alus jokiu būdu negali būti užšaldytas. Daugumą veislių galima laikyti 10-12 °C temperatūroje.8°C, tačiau yra konkrečių rekomendacijų kiekvienai. Stipriausias alus mėgsta 12 laipsnių temperatūrą.8-15.5°C, vidutinio stiprumo alus turėtų būti laikomas žemesnėje nei 12°C temperatūroje, o silpno stiprumo alus – 7-10°C temperatūroje. Bendrąją taisyklę galima apibendrinti taip: kuo didesnis alaus stiprumas, tuo aukštesnė laikymo temperatūra.
Taigi šiandien alų saugo ne tik naujausios technologijos, bet ir tūkstantmečius puoselėtos alaus gaminimo tradicijos, kurias lengva palaikyti, kad visada būtų galima mėgautis natūraliu, pastovios kokybės gėrimu.
Apie Rusijos aludarių sąjungą
Rusijos alaus pramonėje veikia daugiau kaip 800 įvairaus pajėgumo alaus daryklų, kurių gamybos įmonės yra 73 Rusijos Federaciją sudarančiose valstybėse. Rusijos aludarių sąjunga yra nekomercinė organizacija, vienijanti Rusijos alaus daryklas. Rusijos Federacijos teritorijoje veikia 76 įmonės, turinčios daugiau kaip 90 gamybos įmonių, kurios pagamina apie 90 proc. šalies alaus.
Ar galite pasidalinti išsamiau apie alaus gaminimo istorijos standartų ir technologijų tobulinimą? Norėčiau sužinoti, kaip šie pokyčiai įtakojo alaus gamybą ir jo skonį.
Ar galima pasidomėti, kaip keitėsi alaus gamybos standartai ir technologijos per istorijos eigą?
Alaus gamybos standartai ir technologijos nuolat kito per istorijos eigą. Senovės žmonės gamindavo alų natūraliais būdais, o su laiku buvo išrasti nauji būdai ir technologijos. Technologijų pažanga leido tobulinti alaus gamybos procesą, padidinti gamybos mastą ir pagerinti alaus skonį bei kokybę. Šiuolaikinės alaus gamybos įmonės naudoja įvairias technologijas, fermentacijos kontroliavimo priemones, kokybės stebėjimo sistemą, kurios padeda užtikrinti alaus kokybę ir saugumą. Taip pat įvairios šalys turi savo unikalius alaus gamybos standartus, kurie griežtai laikomi siekiant išlaikyti tradicijų ir kokybės standartus. Bendrai galima teigti, kad alaus gamybos technologijos ir standartai nuolat tobulėja, siekiant atitikti vartotojų poreikius ir rinkos pokyčius.