Ne paslaptis, kad skaitmeninės technologijos iš esmės pakeitė fotografiją. Net ir pagrindinėje fotoaparatų kūrimo srityje yra daugybė technologinių pasiekimų, kurie neįtikėtinai palengvino vaizdavimo ir konkrečių fotografavimo metodų naudojimą. Vis dėlto kai kurių fotografijos rūšių, pavyzdžiui, sferinių panoramų, iki skaitmeninės eros praktiškai nebuvo įmanoma padaryti.
Fotografijos pramonė, siekianti įvaldyti naujas technologijas ir tobulinti esamas, kartkartėmis sukuria prietaisus, kurie išsiskiria iš minios. Tačiau ne visos jos sulaukia galutinių naudotojų palankumo, o daugelis jų paprasčiausiai nepasiekia galutinių naudotojų. Jei jau pradėjome kalbėti apie sferines panoramas, metas prisiminti praėjusių metų rudenį anonsuotą, bet į mūsų rinką nepatekusį fotoaparatą „Ricoh Theta”.
Net ir dabar nėra taip paprasta užfiksuoti vaizdą 360° kampu. Tačiau Teta tai yra sekundės dalies iššūkis. Du fotoaparatai su „žuvies akies” objektyvais, esantys priešingose korpuso pusėse ir suveikiantys vienu metu, leidžia iš karto matyti visą vaizdą. Taigi, technologija, kuri reikalavo iš fotografo žinių, įgūdžių ir specialios įrangos rinkinio, dabar prieinama vienu prietaisu, kurį gali valdyti net vaikas. Unikalu ir tai, kad panoramos nesugadina judėjimas kadre, kuris beveik neišvengiamas naudojant tradicinius fotografavimo metodus. Deja, „Theta” galima įsigyti tik Amerikoje, Vokietijoje, Prancūzijoje arba Italijoje, o jos kaina yra apie 400 JAV dolerių. Ar tai kada nors pasieks Rusiją, kol kas neaišku. Akivaizdu, kad „Ricoh” tapo atsargesnė rinkodaros srityje.
Paskelbta, kad bendrovė nutraukia unikalios GXR modulinių fotoaparatų linijos gamybą. Daugiakomponenčio fotoaparato koncepcija nėra nauja, tačiau tai pirmas kartas, kai ji įgyvendinta kompaktiškame fotoaparate. Fotografas, atsižvelgdamas į savo dabartines užduotis ir poreikius, gali keisti ne tik objektyvą, bet ir fotoaparato jutiklį bei elektronikos bloką, atsakingą už optimalų vaizdo apdorojimą. Visa tai buvo „supakuota” į atskirą fotoaparato korpuso pusę ir specialia jungtimi sujungta su kita puse, kurioje buvo pagrindinis procesorius, ekranas, valdikliai, atmintis ir akumuliatorius.
Surinktas įrenginys niekuo nesiskyrė nuo įprasto kompaktinio ar veidrodinio fotoaparato. Jutiklių ir objektyvų pasirinkimas buvo platus. Optika buvo atstovaujama skirtingos galios ir skirtingo diafragmos santykio priartinimais bei fiksatoriais. Galimi 1/2,3 ir 1/1,7 colio formato CCD ir CMOS jutikliai iki APS-C. Pastarasis turėjo versiją su keičiamo objektyvo laikikliu. Kiti prototipai – įrenginiai su vidutinio formato fotoaparatų adapteriais, atminties kortelių archyvatoriais, GPS moduliais, mikroskopiniais ir belaidžiais fotoaparatais.
Net ir dėl blokų modulių, kurie buvo pradėti gaminti, GXR tapo labai įdomia sistema. Ši koncepcija nėra labai populiari dėl palyginti didelės kainos ir prasto prekės ženklo atstovavimo Rusijos rinkoje. Be to, kai kurie techniniai sprendimai buvo labai abejotini. Pavyzdžiui, beveidrodžio APS-C jutiklio modulio optika dėl kokių nors priežasčių buvo „Leica” M ir L serijos.
Geriausias kelių fotoaparatų sujungimo į vieną prietaisą pavyzdys buvo stereokamera. Artimiausias masiniam pirkėjui čia buvo „Fujifilm FinePix REAL 3D W3. Pačioje fotoaparato konstrukcijoje nebuvo nieko revoliucinio: du jutikliai ir du priartinantys objektyvai veikia sinchroniškai. Unikali galimybė matyti tikrą stereofoninį vaizdą tiesiogiai ekrane be jokios specialios įrangos. Dėl lęšinio sluoksnio LCD ekrane, kuris buvo susietas, kairės ir dešinės akies vaizdai šiek tiek skyrėsi, todėl buvo sukurtas apimties efektas.
Nepaisant aktyvaus 3D televizorių, monitorių reklamavimo ir pačios „Fujifilm” investicijų į stereovaizdus, nedaug žmonių norėjo pirkti fotoaparatą už 20 000 Euro, nors alternatyvos nebuvo. Fotoaparato paminėjimas išnyko iš gamintojo svetainės, o serijos kūrimas nutrūko. Tačiau stereofonijos entuziastai dabar gali įsigyti REAL 3D W3 už 4500-5000 Euro. Jis vis dar yra lentynose.
Stereofotografija tik sukuria apimties iliuziją, o „Lytro”, kuris yra juostinis optinis fotoaparatas, iš tikrųjų gali sukurti 3D vaizdus. Visi minėti prietaisai daugiau ar mažiau imituoja tradicinius fotografijos metodus, o čia viskas yra įrengta visai kitaip. „Lytro” jutiklis, gana tradicinis, dėl visiškai netradicinio lęšio sluoksnio gali ne tik užfiksuoti tam tikrame erdvės taške objekto spindulio ryškumą, bet ir jo kryptį.
Tokiu būdu fotoaparatas, analizuodamas gautus duomenis, užfiksuoja kadre esančių objektų šviesos lauką. Plenoptinės kameros jau kurį laiką žinomos nedideliam fizika besidominčių žmonių ratui. Tačiau jie egzistavo tik mokslinėse laboratorijose. Kita vertus, „Lytro” buvo pirmas gana plataus vartojimo produktas, o svarbiausia – jis buvo gana kišeninis. Įrenginys oficialiai į Rusiją nepateikiamas, tačiau jį galite įsigyti čia, o kaina prasideda nuo labai žmogiškų 12 500 Euro. Už tai pirkėjas gauna pirmąją fotoaparato versiją su 8 GB atminties, 8 kartų priartinimu ir 11 megapikselių skiriamąja geba. Tradicinis plokščias vaizdas rodomas tik 1000×1000 pikselių, tačiau jo ryškumo sritis yra bet kurioje plokštumoje, kurią galite pasirinkti nufotografavę.
Fotoaparatui nereikia fokusuoti, nes jis gauna informaciją apie visą šviesą, atsispindėjusią nuo objektų. Kaip minėta anksčiau, plenoptinė kamera pagal atspindėtos šviesos kryptį gali sukurti trimatį vaizdą. Tačiau 11 megapikselių nepakanka. Neseniai pristatyta antroji „Lytro” versija, pavadinta „Illum 3D”, kuri dar nedaro trimačių nuotraukų, tačiau jau dabar daug efektyviau atvaizduoja trimatę scenos erdvę. Padidintas 40 megapikselių jutiklis ir patobulinta optika išsaugo pakankamai informacijos, kad galėtumėte užfiksuoti vaizdus, kurių perspektyvą, vaizdą ir perspektyvą galite keisti taip pat, kaip ir aštrinti. Atnaujinta programinė įranga suteikia galimybę išsaugoti šiuos pakeitimus vaizdo medžiagoje. Be kita ko, nors originalusis „Lytro” veikė tik automatiniu režimu, „Illum” turi daug platesnį ekspozicijos ir spalvų valdymo įrankių rinkinį.
Unikalią kamerą galima įsigyti tik iš anksto užsisakius. Nors nauja fotografijos era dar tik prasideda, verta pasidomėti tradiciškesne, bet ne mažiau įdomia fotografijos įranga, kuri bus aptarta toliau.
Kokia yra jūsų nuomonė apie naujausius kompaktinius fotoaparatus? Ar jie turėjo teigiamų ar neigiamų pokyčių evoliucijos procese? Ar verta investuoti i naujausius modelius?
Mano nuomone, naujausi kompaktiniai fotoaparatai patobulėjo labai daug per pastarąjį dešimtmetį. Jie turi geresnę kokybę, didesnį skaitmeninį priartinimą, greitesnį išsaugojimą ir palankesnes funkcijas nei senesni modeliai. Tačiau, šie nauji fotoaparatai gali turėti didesnę kainą nei buvo anksčiau. Taip pat, dauguma iš jų neturi keičiamų lęšių ir nėra tokių galingų kaip profesionalūs veidrodiniai fotoaparatai. Taigi, verta investuoti į naujausius modelius, jei jums reikia patogios ir pažangios technologijos, bet vis tiek svarbu apgalvoti, ar tai tinkama jums.
Kokie yra naujausių kompaktinių fotoaparatų privalumai ir trūkumai? Ar verta investuoti į šiuos aparatus?
Kokia kompaktinių fotoaparatų evoliucijos kryptis yra naujausia?
Ar šioje apžvalgoje bus kalbama apie visų gamintojų naujausius kompaktinius fotoaparatus ar tik apie tam tikrus modelius?
Ar šių naujausių kompaktinių fotoaparatų apžvalgoje bus pateikiama informacija apie juos dominančias evoliucijos kryptis?