Spalio 19-31 d. Savvinskajos krantinės dailės galerijoje vyks asmeninė fotografės Jelenos Karnejevos paroda „Sekti savo širdimi”. Elena Karneeva yra žinoma fotografė, jos veiklos sritis – vaikų ir šeimos meninė fotografija. Jau daugiau nei 15 metų Elena kuria švelnumu, meile ir nuoširdžiomis emocijomis persmelktas nuotraukas. Kiekviename paveikslėlyje jai pavyksta sukurti nepamirštamą magijos, stebuklų ir nerūpestingos vaikystės atmosferą.
Elena yra keturių vaikų motina ir jie yra jos pagrindiniai įkvėpėjai. Savo vaikų dėka Elena sugalvojo savo fotografijos kryptį: vaikas, šeima ir gamtos pasaulis su visomis jo apraiškomis. Parodoje eksponuojama daugiau kaip 100 darbų iš serijų „Motiniškas švelnumas”, „Kaimo istorijos”, „Žiemos pasaka” ir „Metų laikai”, taip pat atskiri darbai, nepriklausantys šioms serijoms. Ypatinga vieta parodoje bus skirta labdaros projektui „Nuotrauka mamai”. Šio projekto dėka keli vaikai iš vaikų namų įvairiuose Rusijos miestuose rado naujas šeimas.
Elena Karneeva yra įkūrusi savo internetinę fotografijos mokyklą, kurioje jau mokėsi daugiau nei 16 000 mokinių visame pasaulyje. Daugiau nei 11 metų Elena veda meistriškumo kursus visoje Rusijoje ir pasaulyje, dalijasi savo meistriškumo paslaptimis ir įkvepia mokinius kūrybai.
Jelenos gyvenimo ir kūrybos kelias yra nuaustas iš įkvėpimo ir noro veikti iš susidomėjimo ir meilės. Savo profesijai, šeimai, vaikams, gamtai ir gyvenimui apskritai.
Pasitikėdama savo širdimi, savo pasaulio pajautimu, Elena mato ir moka perteikti pačias nuoširdžiausias vaikiškas emocijas ir jausmus – švelnumą, meilę, šilumą, džiaugsmą, nuostabą, juoką ir ašaras. Jelenos Karnejevos fotografijų paroda – tai galimybė pasinerti į vaikystės pasaulį ir pabandyti savo širdyje atrasti lengviausius ir šilčiausius prisiminimus apie tą nuostabų ir svarbų gyvenimo laikotarpį.
Ar ši paroda bus pristatyta tik Klasikinės fotografijos galerijoje ar ji taip pat bus eksponuojama kitose galerijose?
Ar šios parodos fotografijose bus kažkas ypatingo, kas privers mane sužavėtą sekėti savo širdimi?
Ar Elenos Karnejevos fotografija dažniausiai remiasi asmenine patirtimi ir emocinga išraiška?
Ar šios parodos fotografijos labiau remiasi monotoniškomis klasikinėmis technikomis arba ar jos pasižymi kiekviena nuotrauka savita ir įdomiai išreikšta siela?