...

Kodėl pardaviau namą ir nusipirkau Zigmund šaldytuvą & Shtain h.1

Kai jį pamačiau, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio! Didžiulis, gražus, laukinis visai ne naminis . puikus! Šešių durų, dviejų metrų ilgio monstras!

Tu turi būti mano, – pasakiau, perbraukdamas susijaudinęs drėgnu pirštu per lygų plieninį jo paviršių. Jis šiek tiek sudrebėjo, ir aš žinojau, kad tai buvo ženklas pardavėjas sakė, kad tai buvo nuo dviejų kompresorių , bet ką jis žino apie meilę?

Pažadėjau savo būsimam geriausiam draugui, kad grįšiu ir ieškosiu pinigų.

Pardavęs automobilį gavau trečdalį reikalingų pinigų ir priglaudžiau Zygmundą.

Šaldytuvai

Pristatymas nebuvo lengvas, nenorėdama jo palikti nė akimirkai, keliavau su juo per pusę miesto prirūkytu ir dulkėtu mikroautobusu. Mane ištiko laukinė alergija dulkėms ir krūva nelygumų ant sunkvežimio šono, bet aš nenusivyliau, troškau pabūti su juo vienas ir duoti jam…

Maždaug po dviejų valandų privažiavome prie mano mažo buto, kuriame gyvenau su savo šeima ir dviem nuostabiais vaikais.

Gaila, kad pardavėjai nenurodė šaldytuvo svorio, bet iš griežtų krovėjų žvilgsnių supratau, kad jie ketino paimti Komunizmo viršūnę kaip minimumą ir visi be deguonies. Bet darbas yra darbas – mes jį turime! Iš brigadininko pasigirdo duslus šauksmas, ir jie pakėlė.

Kaip tai padaryti?! Jie jį pakėlė ir padėjo! Jų buvo šeši. Du iš jų baltais veidais ėmė kažko ieškoti žolėje prie verandos ir murmėti: „Man reikia, turiu vaikų”. Meistras priėjo prie manęs priekaištingu žvilgsniu jo akyse aiškiai perskaičiau: „Kodėl nenusipirkai sau biržiečio, bastūne??” ir paklausė: „Turėčiau pridurti, drauguži brangusis!”

– Kiek, – paklausiau žinodamas. Galiu pridėti tik pusę kilogramo grikių ir pusę stiklinės neriebaus kefyro.

– „Liko dar keturi! – jis beveik šaukė, spjaudė ant grindinio.

– Gerai.

Meistras, stebint sunkiems krovėjų žvilgsniams, paskambino į biurą ir paprašė atvykti visus, kas gali.

Buvo tamsu. Ne todėl, kad skubėjau, bet norėjau užbaigti šią epopėją.

Visus mus apakinus žibintams, pagaliau atvyko pastiprinimas.

Keturi iš jų išėjo, visų akyse matėsi plieno žvilgsnis. Pakrovimo ir iškrovimo elitas, jis kirto mano mintis. Dabar mes baigėme.

Kol jie atsikėlė, jų buvo dešimt. Pakėlus, patraukus ir padėjus prie laiptinės durų, jų liko aštuonios.

Dviejų iš jų netekome ant verandos laiptų, dar vieno – tarpduryje. Likę „bogatyrai” nešė šaldytuvą į penktąjį aukštą, išpūtę šnerves kaip paskutinį ir lemiamą mūšį.

Todėl nusprendėme nakvoti pirmame aukšte.

Kadangi niekas nebūtų pavogęs milžino, jie paliko jį ant laiptų ir susitarė susitikti rytoj auštant atsisveikinimo vietoje.

Naktis buvo praleista ilgai trunkančioje įtampoje.

Į susitikimą atvykau laiku, tačiau kiti atvyko per pietus. Plieninis blizgesys berniukų akyse virto alavu ir liūdesiu.

Jų buvo aštuoni. Iki vakaro apsukome visą laiptinę, trečioje kovoje praradome dar du žmones, o ketvirtoje sustojome. Brigados generolas. drebančiomis rankomis padavė man cigaretę ir mes rūkėme.

– Ar jums jos reikia?? – jis paklausė.

– Vaikystės svajonė, – atkirtau.

Negaliu įdarbinti žmonių, pusė miesto jau žino apie šį aušintuvą, niekas nesiruošia to daryti, sveikata svarbiau”, – bandė jis jų gailėtis.

– „Mes tai įveiksime”, – padrąsinau jį.

Jie gulėjo sunkvežimyje ir dejavo. Man buvo gaila jų, savęs ir Zigmundo.

Auštant atvažiavo nauja krautuvių partija, kuri pakeitė panaudotas. Jie buvo iš Vidurinės Azijos ir jų buvo 18!!!

Meistras buvo toks pat, tik atrodė žvalesnis.

– „Speciali komanda iš Taškento”, – pasigyrė jis, rodydamas į mažų krautuvėlių minią.

– Shikidym! – Šūktelėjau jiems ir pamojavau ranka.

– Jie energingai pakilo ir greitai pasikeisdami nešė mano monstrą prie buto durų. Tik keturi iš jų žuvo kovoje ant laiptų.

Durelės buvo mažesnės už šaldytuvo. Jau sumažėjo iki trečdalio ir šiek tiek mažiau.

– b…….!!! – brigadininkas sušuko.

– Allahu Akbar!!! – jo bendražygiai šaukė kartu su juo ir stūmė jį prie durų.

Su trenksmu, plytomis ir armatūros strypais šaldytuvas įskriejo į butą ir, pasiekęs svetainę, atsistojo ant kojų, įsirėmęs į parketą.

– „Štai ir viskas”, – iškvėpė brigadininkas.

Daviau vaikinui pinigus, kuriuos buvau pasiskolinęs iš kaimynų, kurie jau dvi dienas lindo pro langą, kad sumokėtų už pristatymą, ir likau vienas su Sigmundu…

Pabaiga dalis 1, dalys 2 ir 3 galite skaityti mano dienoraštyje iholodblogspot arba laukti svetainėje.

Įvertinkite šį straipsnį
( Dar nėra įvertinimų )
Jurgis Urbonas

Sveiki, esu Jurgis Urbonas ir esu patirties turintis konsultantas, specializuojantis namų aparatūros srityje. Turėdamas daugelį metų patirtį, mano tikslas - dalintis žiniomis ir patarimais apie naudingus namų aparatus.

Baltoji technika. Televizoriai. Kompiuteriai. Nuotraukų įranga. Apžvalgos ir testai. Kaip pasirinkti ir pirkti.
Comments: 3
  1. Artūras

    Kodėl pardavote namą ir įsigijote Zigmund šaldytuvą bei Shtain kabelinį jungiklį?

    Atsakyti
    1. Karolina Kriauzaitė

      Pardavome namą, nes norėjome persikelti į kitą vietą dėl darbo ar šeimos priežasčių. Įsigijome Zigmund šaldytuvą ir Shtain kabelinį jungiklį, nes šie produktai buvo gerai įvertinti, patikimi ir atitiko mūsų poreikius bei lūkesčius.

      Atsakyti
  2. Paulius Skirmantas

    Kodėl Jūs pardavėte namą ir nusipirkote Zigmund šaldytuvą bei Shtain h.1? Ar taip geriau patenkinti savo poreikius ar turite tam kokius nors ypatingus motyvus? Norėčiau sužinoti Jūsų sprendimo priežastis, kad suprastumėme Jūsų situaciją.

    Atsakyti
Pridėti komentarų