Oro kondicionieriaus pagamintos ir iš elektros tinklo sunaudotos energijos santykis vadinamas energijos vartojimo efektyvumo koeficientu. Tai yra oro kondicionieriaus charakteristika.
Mokykliniuose vadovėliuose šis santykis vadinamas našumo koeficientu COP ir pagal apibrėžimą turėtų būti mažesnis už vienetą.
Keturi prieš vieną – ir tai nėra riba
Pažangi tokia technologija reiškia, kad turi būti dvigubas jutiklis, kuris ne tik fiksuoja žmonių buvimą, bet ir jų aktyvumo laipsnį ir, atsižvelgdamas į šiuos duomenis, keičia aplinkos temperatūrą.
Pavyzdžiui, aktyviai judančiam žmogui karštu oru reikia daugiau vėsos, o vėsiu oru – mažiau šildymo.
Ir priešingai, ramybės būsenoje esančiam žmogui reikia normalaus šildymo, tačiau intensyvus vėsinimas nėra būtinas. Kiekvienu iš šių atvejų keičiant veikimo galią, oro kondicionierius iš esmės sumažina energijos suvartojimą. Šios technologijos pavyzdys gali būti „Panasonic” paskutinės kartos oro kondicionieriai.
Norite taupyti energiją? Atsisakykite!
Dar 2004 m. pasirodė Japonijos bendrovės „Sanyo” oro kondicionieriai, kuriems nereikia elektros energijos.
Oro kondicionieriuose su GHP indeksu kompresoriaus varikliu naudojamas dujomis varomas vidaus degimo variklis. GHP reiškia „dujinis šilumos siurblys”. Tai labai ekonomiškas variantas.
Pirma, dujos yra daug pigesnės už elektrą, antra, naudojant dujinį variklį maždaug pusę investuotos energijos galima atgauti ir vėl panaudoti panaudojant variklio degimo kameros atliekinę šilumą.
Gaminant šaltį, išorinis tokio oro kondicionieriaus blokas vienu metu gali pašildyti didelį kiekį karšto vandens, atlikdamas vandens šildytuvo funkcijas.
Yra net oro kondicionierių su saulės baterijomis, tačiau tai vis dar egzotiška idėja.
Ar galite rekomenduoti efektyvius ir patikimus kondicionierius, kurie puikiai sušaldytų patalpas karštomis vasaros dienomis?