Milijonai evoliucijos metų neparuošė mūsų kūnų tokiems išbandymams, kurie juos užgriuvo pastaraisiais dešimtmečiais. Žmogaus organizmas dar nespėjo prisitaikyti prie specifinio informacijos amžiaus krūvio, o nuolatinis buvimas internete jam kelia didelį stresą. Kaip jam padėti neprarandant brangių darbo valandų, pasakoja „Roskatchestvo” Skaitmeninės ekspertizės centro ekspertai, kurie iš pirmų lūpų žino, ką reiškia praleisti ilgas valandas prie kompiuterio, pakaitomis su nuolatiniu išmaniojo telefono ekrano švytėjimu.
Žala ar gėris?
Tačiau IT specialistai nėra vieninteliai, kurie šiais laikais dirba kompiuteriu. Daugelis iš mūsų aštuonias valandas per dieną sėdi priešais monitorių. Per pertraukų metu ir keliaujant vyksta tas pats, tik jūsų akys krypsta į išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio ekraną, kad „pailsėtų” nuo monitoriaus spinduliuotės. Kiekvienas toks aktyvus vartotojas bent kartą susimąstė apie žalą, kurią savo elgesiu daro kūnui, – jei tik pradėjo skaudėti akis ir nugarą.
Iš karto atskirkime gandus nuo faktų. Prisiminkite, kaip kadaise buvo rimtai svarstoma, kad kompiuteriai ilgainiui jaunus žmones padaro nevaisingus, o prie monitorių buvo dedami kaktusai, kad „sugertų spinduliuotę”? Kita vertus, 9-ajame dešimtmetyje monitoriai buvo kitokios konstrukcijos ir nuo to laiko daug kas pasikeitė techniniu požiūriu. Pažiūrėkime, kas nutinka intensyviems prietaisų ir kompiuterių naudotojams ir kokios sveikatos priemonės šiandien yra aktualios.
Kompiuterio naudojimo sukelta regimoji žala
Žmogaus akis pagal savo struktūrą nėra pritaikyta atlaikyti specifinę regėjimo įtampą, atsirandančią dėl nuolatinio darbo su monitoriumi. Nuolatinis regėjimo fiksavimas ekrane, kartu su staigiu sumažėjimu
Per dažnas mirksėjimas gali išsausinti ašarų plėvelę, kuri saugo rageną. Ilgalaikis naudojimasis kompiuteriu kuris gana būdingas biuro darbuotojams sukelia tam tikrus simptomus, vadinamus „kompiuterinio matymo sindromu”, kurie gali peraugti į „sausų akių sindromą” dėl kurio sysadminai kadaise buvo vadinami „raudonomis akimis” .
Sindromas pasireiškia jau po kelių valandų nuolatinio bendravimo su monitoriumi ir apima:
1. Regėjimo aštrumo praradimas, neryškus matymas, neryškūs objektų kontūrai;
2. Akių nuovargis, kai sunku perkelti žvilgsnį nuo artimų objektų į tolimus ir atgal;
3. Galvos skausmas, neryškus matymas, deginimo pojūtis, smėlis akyse, skausmas judinant akis.
Tai gali sukelti chroniškus galvos skausmus, nuolatinę trumparegystę ir nuolatines akomodacijos problemas.
Kaip sumažinti kompiuterių daromą žalą akims? Patikrinkite, ar teisingai sėdite.
Akių problemos pirmiausia pasireikš tiems, kuriems gresia pavojus: jau turi silpną regėjimą ir silpnas kraujagysles VSD .
– Tinkamai apšvieskite savo darbo vietą. Galvos skausmą dažnai sukelia netinkamai apšviestos darbo vietos, monitorių atspindžiai. Statykite monitorių taip, kad natūrali šviesa kristų iš šono – daugiausia į kairę. Langų angose turi būti įrengtos žaliuzės ir užuolaidos. Taip pat nesveika dirbti kompiuteriu pusiau tamsoje be jokio papildomo apšvietimo, išskyrus paties monitoriaus šviesą.
– Nepamirškite mirksėti mirksinčiame monitoriuje esame linkę įsitempti ir pamiršti šią svarbią užduotį . Geriausia, jei
Dirbdami kompiuteriu kas 15-20 minučių atitraukite akis nuo monitoriaus ir 5-10 sekundžių pažvelkite pro langą arba į tolstantį objektą. Po kiekvienos intensyvaus darbo valandos suteikite akims 15 minučių pertrauką. Per pietų pertrauką pailsinkite akis ir nežiūrėkite į ekraną.
– Rūpinkitės savo kūno laikysena sėdėdami prie kompiuterio. Dėl netinkamos laikysenos sustingsta kaklo raumenys ir paaštrėja kraujagyslių problemos, o tai savo ruožtu turi įtakos regėjimui ir galvos skausmams.
– Patikrinkite atstumą tarp akių ir kompiuterio monitoriaus – jis turėtų būti maždaug 70 cm tai yra rankos ilgis . Geriau, kad monitoriaus centras būtų akių lygyje arba šiek tiek žemiau taip siekiama, kad kaklas būtų tiesus ir raumenys pernelyg neįsitemptų .
– Sureguliuokite kėdę taip, kad nugara lengvai remtųsi į atlošą.
– Atkreipkite dėmesį į alkūnes – jos turi būti sulenktos 90 laipsnių kampu, o riešai patogiai remtis į stalą. Laikykite savo kūną 20 cm atstumu nuo klaviatūros.
– Būtinai kaitaliokite darbą kompiuteriu su pasivaikščiojimais, mankšta ir fiziniais pratimais. Naudokite tinkamus akinius, jei jūsų regėjimas jau yra prastas.
– Pasikonsultuokite su oftalmologu ir kas valandą atlikite akių pratimus prie kompiuterio.
Jei laikysitės visų šių taisyklių, dažno naudojimosi kompiuteriu žala bus minimali, tačiau net vienos iš jų pažeidimas gali pakenkti jūsų sveikatai.
Artimiausias priešas: kokią žalą daro išmanieji telefonai, kuriuos daugelis valandų valandas laiko savo akiratyje?
Yra įvairių nuomonių apie išmaniųjų telefonų žalą organizmui, kai kurios iš jų pagrįstos tyrimais su gyvūnais. Pavyzdžiui, vienas iš jų teigia, kad išmaniųjų telefonų skleidžiama šviesa sukelia degeneracinius tinklainės ir smegenų veiklos pokyčius. Tačiau, deja, kol kas nėra bendros išvados.
„Didžiausias įtaisų pavojus yra tas, kad dažno naudojimo žala lieka nepastebėta. Daugiausia kenčia svarbios zonos ir organai: kaklas įtampa dėl pasilenkimo žiūrint televizorių , riešai tunelio sindromas , regėjimas, smegenys, kurios negauna daug poilsio, miego sutrikimai, asmenybės ir psichoemociniai sutrikimai – priklausomybė, pasitraukimas į virtualų pasaulį. Šiuolaikinės programėlės leidžia kontroliuoti ekrano laiką ir nustatyti programėlių naudojimo laiko apribojimus. Žiūrėkite į pasaulį akimis, o ne per savo prietaisų ekranus”, – sako gydytoja osteopatė ir reabilitacijos specialistė Julija Ozdemir.
Vidutinis vartotojas išmaniuoju telefonu naudojasi 2,5 valandos per dieną. To pakanka, kad organizmui būtų padaryta žala – sutriktų regėjimas, atsirastų neigiamas psichologinis poveikis ir miego sutrikimai. Mūsų vaikai yra rizikos zonoje: nuo vaikystės pradėję gyventi su įtaisu, jie paprasčiausiai nežino, kaip persijungti į kitą režimą ir pailsėti. Daugelio vaikų vaikystė neatsiejama nuo prietaisų ir kompiuterių, ir tai jau tapo gyvenimo būdu. Kokį pasaulį sukurs vaikai, turintys mąstymo klipus ir trumpesnį dėmesį, – tai gana filosofinis klausimas, kurio neliesime. Apie sveikatą.
Kalbant tik apie regėjimą, dažniausiai šiuolaikiniams vaikams diagnozuojama trumparegystė, kuri išsivysto dėl ilgalaikio akių įtempimo artimoje aplinkoje. Jei anksčiau tai buvo tik nerdų liga po pamokų jie eidavo skaityti knygų ir dirbti kompiuteriu, užuot žaidę su kamuoliu kieme , tai dabar beveik visi vaikai yra „prilipę” prie telefonų, o tai reiškia, kad visiems jiems gresia vienodas pavojus.
Rekomendacijos, kaip naudotis išmaniuoju telefonu, kad vaikai ir suaugusieji išliktų sveiki.
– Nelaikykite telefono arti akių. Venkite skaityti iš mobiliojo prietaiso prastai apšviestose ir neteisingai pakreiptose galvose. Skaitymui apskritai geriau naudoti „skaitytojus” su e. popieriumi.
– Stenkitės nesinaudoti išmaniuoju telefonu per pertraukas, kad akys pailsėtų. Užuot žiūrėję socialinę žiniasklaidą ar mėgstamo serialo epizodą, išgerkite arbatos su kolegomis arba eikite pasivaikščioti.
– Nesinaudokite išmaniuoju telefonu prieš eidami miegoti. Dėl prietaisų skleidžiamos mėlynosios šviesos bangos ilgis apie 450-480 nm jaučiamės budrūs ir veikiamas mūsų biologinis laikrodis. Tai kenkia melatonino, „tamsos hormono”, gamybai organizme. Laikui bėgant šis sutrikimas gali tapti pavojingas ir net sukelti lėtinę nemigą, depresiją, bipolinį sutrikimą ir neurozes, jei tikėtume 2023 m. „The Lancet Psychiatry” atliktu tyrimu. Nustatykite skaitmeninę komendanto valandą prieš miegą geriausia atsisakyti prietaisų ir monitoriaus likus 2 valandoms iki miego ir nelaikykite išmaniojo telefono šalia lovos, kad nekiltų pagunda pažeisti šią taisyklę.
– Atminkite, kad išmanusis telefonas – tai ne poilsis nuo kompiuterio, o papildoma apkrova akims ir smegenims. Nuolatinis naudojimasis išmaniuoju telefonu atsipalaidavimui ir poilsiui, naršymas socialinės žiniasklaidos kanaluose ir naujienose, nerimo jausmas, kai telefono nėra po ranka – priklausomybė nuo mobiliojo ryšio. Rekomenduojama periodiškai duoti sau bent laisvą dieną nuo telefono, kad nusiramintumėte ir leistumėte organizmui išsikrauti.
Vaikams taikomos taisyklės
Dažnas naudojimasis kompiuteriu ir išmaniuoju telefonu jaunam augančiam kūnui o vaikai dabar „įsitaiso” prie išmaniųjų telefonų nuo pirmos klasės gali turėti rimtų neigiamų pasekmių.
Remiantis gairėmis, SanPiN 2.2.2/2.4.1340-03 „Higienos reikalavimai asmeninei elektroninei kompiuterinei įrangai
„Mašinos ir darbo organizavimas”, t. y. laikas, kurį praleidžiate nuolat dirbdami su kompiuterio monitoriumi, neturėtų būti viršytas:
– 1 klasės mokiniams 6 metai – 10 minučių.
– 2-5 klasių mokiniams – 15 minučių.
– 6-7 klasių mokiniams – 20 minučių.
– 8-9 klasių mokiniams – 25 minutės.
– 10-11 klasių mokiniams pirmoji pamokų valanda turėtų trukti 30 minučių, o antroji – 20 minučių.
9-11 klasėse – ne daugiau kaip 2 informatikos ir kompiuterinių technologijų pamokos per savaitę, kitose klasėse – 1 kompiuterijos pamoka per savaitę. Ikimokyklinio ugdymo centruose užsiėmimų su mokomaisiais kompiuteriniais žaidimais trukmė negali viršyti 7 minučių 5 metų vaikams ir 10 minučių 6 metų vaikams. Akių pratimai turėtų būti atliekami po pamokų. 1 valandą prieš miegą nerekomenduojama žaisti kompiuterinių žaidimų.
Šiose rekomendacijose nurodomi didžiausi leistini mokyklinio ugdymo parametrai, tačiau jos buvo parengtos tuo metu, kai nebuvo išmaniųjų telefonų.
„Galite patys suskaičiuoti, kiek dešimčių kartų jūsų vaikas pažeidžia higienos taisykles ir kenkia savo kūnui. Žinoma, šiandien tikrovė pasikeitusi, ir sunku įsivaizduoti, kad jų būtų laikomasi pažodžiui. Tačiau mūsų kūnai nesikeičia ir nuolatinis „online” jiems kelia stresą. Laikykitės apsaugos priemonių ir išmokite saugiai naudotis elektroniniais prietaisais”, – perspėja „Roskatchestvo” vadovo pavaduotojas Ilja Loevskis
Ar žinote kokių yra sveikatos rizikų naudojantis kompiuteriu ir išmaniuoju telefonu? Gal galite patarti, kaip apsaugoti sveikatą ir sumažinti šių technologijų naudojimo poveikį?
Ar galite pasidalinti patarimais ar gudrybėmis, kaip teisingai ir sveikai naudotis kompiuteriu ir išmaniuoju telefonu? Nepamirškite užsimerkti ir kasdien judėti, tačiau su tokiu daugelio valandų ekrano laiku, mano sveikata kenčia. Kokios sąvokos galėtų padėti išvengti įvairių sveikatos problemų, susijusių su nuolatine elektroninio įrenginio naudojimu? Ačiū!