...

Panoramų fotografavimas: dangaus akis

Projekto „AirPano” kūrėjai fiksuoja sferines panoramas iš viršaus, iš paukščio skrydžio. Todėl kiekvienas gali stebėti mūsų planetos vaizdus neįprastu kampu sėdėdamas namuose prie kompiuterio. Žiūrovas mato pasaulį monitoriaus ekrane taip, tarsi jis būtų sraigtasparnyje arba galėtų išmokti skraidyti – tai labai autentiška.

Nuotraukų įranga

„Golden Eagles” laimėjo prieš Maskvą

Lietuva, Vilnius.

2010 m. gegužės mėn

1/800 s, f/8, ISO 400.

Sergejaus Semionovo nuotrauka

Kaip viskas prasidėjo?

maždaug 2006 m. išmokome šaudyti į ant žemės esančius rutulius. Tuo metu tai vis dar buvo įdomu ir tuo užsiėmė pažengę fotografijos entuziastai. Reikėjo trikojo, specialios panoraminės galvutės ir nemažai žinių, kaip fotografuoti ir susiūti sferą. Laikui bėgant ši technologija supaprastėjo, patobulėjo ir tapo vis prieinamesnė. Turėjome daug patirties fotografuojant vaizdus iš sraigtasparnių ir lėktuvų, ir vieną dieną mums kilo mintis: kodėl gi nepažeidus visų egzistuojančių klasikinių sferų fotografavimo dėsnių ir nepabandžius to padaryti ore?? Išsiaiškinome, kaip fotografuoti sferą danguje, kai negalima naudoti trikojo ar tikslios panoraminės galvutės ir kai vėjas sraigtasparnį nupučia už kelių dešimčių metrų.

Po kelių nesėkmingų bandymų mums pavyko ir rezultatas pranoko visus mūsų lūkesčius. Jausmas, kad esi ten, buvo pribloškiantis, tarsi sėdėtum sraigtasparnyje ir matytum vaizdą savo akimis.

Iš pradžių šis projektas buvo tik bandymas atverti duris į kitokią realybę: nei fotografuojant įprastas panoramas, nei filmuojant vaizdo medžiagą negalima užfiksuoti visko, ką galima užfiksuoti sferinėje panoramoje. Tai pamatęs žmogus iškart supranta, kad tokios patirties nėra žinoma, išskyrus viešnagę vietoje .

Kaip fotografai aplankėme beveik šimtą šalių ir savo akimis matėme neįtikėtinus vaizdus. Kai tapo aišku, kad visa tai galime parodyti žmonėms nauja kokybe, nusprendėme, kad privalome tai padaryti.

Aš ir Andrejus Zubecas, mūsų vyriausiasis dizaineris ir techninių idėjų generatorius, pradėjome kurti svetainę. Aš nufotografavau, jis apdorojo rezultatus ir patalpino juos internete. Maždaug po metų supratome, kad planeta yra per didelė, kad galėtume ją valdyti tik dviese. Iki to laiko, per daugelį fotografijos kelionių metų, mes susiradome daug draugų ir kolegų iš mūsų kraštovaizdžio fotografijos mėgėjų rato. Pakviečiau juos prisijungti prie mūsų, ir kai kurie iš jų sutiko. Kai kurie iš jų mokėjo programuoti, kai kurie buvo žiniatinklio dizaineriai, kai kurie – vėlesnio apdorojimo specialistai, o kai kurie – gerai rašė tekstus. Todėl subūrėme labai stiprią aistringų panoraminės fotografijos entuziastų komandą, kuri mums padėjo sukurti aukščiausios kokybės produktus.

Nuosekliai ir sistemingai filmavome lankytinas vietas tiesiog visoje planetoje. Šiuo metu esame nufilmavę apie 60 tokių vietų. Jau turime daugiau kaip tris šimtus panoramų, ir daugelis jų yra virtualūs turai: galite pamatyti bet ką, kas jus domina, pavyzdžiui, Kvala Lumpūrą ar Niujorką, iš kelių perspektyvų.

Išmokę fotografuoti sferines panoramas danguje, ties tuo nesustojome ir iškėlėme sau naujų, sudėtingesnių užduočių. Sukūrėme metodus, kaip fotografuoti sferas iš skrendančio sraigtasparnio, o paskui išmokome, kaip jas išgauti iš skrendančio orlaivio. Tada atėjo mano eilė fotografuoti naktines scenas, itin didelės raiškos kelių eilučių sferas ir galiausiai daugiau nei 1 gigapikselio raiškos panoramas iš oro! Apskritai, galime daryti visus dalykus, kuriuos pagal klasikines fotografijos koncepcijas labai sunku ar net neįmanoma padaryti ore. Tada nuvykome po vandeniu ir nufotografavome dešimtis povandeninių panoramų Maldyvuose. 2011 m. baigėme kurti savo „360” vaizdo įrašų filmavimo metodus. Tai didelis žingsnis į priekį kompiuteriu sukurtos virtualios realybės srityje. „360” vaizdo įrašas – tai ne statiška sfera, o iš tikrųjų judanti sferinė panorama: visą kelią aplink kamerą, automobilį ar sraigtasparnį žiūrovas gali apžvelgti taip, tarsi stovėtų kadre ir skristų sraigtasparniu.

Kas yra sferinė panorama? Kuo ji skiriasi nuo tradicinės fotografijos?

Ši sfera yra pranašesnė už bet kokią profesionalią ir brangią nuotrauką ar vaizdo įrašą dėl aplinkos vizualizavimo patikimumo. Pavyzdžiui, jei ieškote namo, galite sėdėti prie kompiuterio ir praleisti 10 minučių virtualioje ekskursijoje po kitoje pasaulio pusėje esantį namą ir susidaryti labai išsamų namo vaizdą, tarsi būtumėte jį matę savo akimis ir patys vaikščioję po kambarius. Joks vaizdo įrašas, net didelio biudžeto ir profesionali foto-video produkcija, negali suteikti tokio efekto.

Žiūrėdamas sferą žiūrovas „nuskrenda” į užfiksuotą vietą ir mato būtent tai, ką būtų matęs savo akimis, jei būtų buvęs toje vietoje, iš kurios filmavo fotografas. Jis gali pasukti galvą visomis kryptimis: į kairę ir į dešinę, į viršų ir į apačią, gali priartinti įdomias vaizdo dalis, tarsi priartėtų, gali judėti tarp skirtingų vaizdo taškų. Sukuriamas stipriausias buvimo jausmas, kuris ypač gerai atsiskleidžia dideliuose monitoriuose. Reikia atsižvelgti į tai, kad virtualų turą gali sukurti ir gana kuklų techninį išsilavinimą turintis asmuo, o tapti kompetentingu architektūros fotografu yra labai sunku.

Sferinės panoramos turi tik vieną apribojimą: visas jų nuostabias savybes galima pasiekti tik kompiuteriu. Net jei jie spausdinami kaip įprastos nuotraukos nors yra tam tikrų apribojimų , beveik visiškai prarandamas buvimo efektas.

Radijo bangomis valdomų modelių naudojimas fotografuojant

Maždaug 90 % šioje svetainėje pateikiamų panoramų vis dar fotografuojamos iš tradicinio sraigtasparnio ar lėktuvo. Tačiau laikui bėgant pastebėjome, kad daugelyje populiarių pasaulio vietų šaudyti iš didelio sraigtasparnio yra draudžiama arba neprieinama dėl atokumo. Kai prie mūsų komandos prisijungė Stasas Sedovas, pilotas ir radijo bangomis valdomų modelių konstruktorius, turintis daug praktinės patirties, mūsų projektas įgijo naujų galimybių. Prieš pusantrų metų pradėjome naudoti nedidelį radijo bangomis valdomą sraigtasparnio modelį. Kartu dirbome siekdami pritaikyti turimą fotografavimo įrangą ir techniką tokiam sraigtasparniui. Tada nufotografavome keletą objektų, prie kurių anksčiau negalėjome priartėti, pavyzdžiui, piramides Gizoje Egiptas , Neišvanšteino pilį Vokietijoje, senovės majų miestą Maču Pikču, Nazkos figūras ir linijas Peru, akmenines skulptūras Velykų saloje, dienines ir naktines Maskvos panoramas.

Esame parengę ambicingą programą, pagal kurią 2012 m. norime nufotografuoti įdomiausius pasaulio UNESCO pasaulio paveldo objektus, remdamiesi radijo bangomis valdomu modeliu, ir tikimės, kad ji bus sėkminga. Pavyzdžiui, dabar du mūsų vaikinai skrenda į Kambodžą ir Vietnamą.

Pagrindinės problemos filmuojant..

Vienas iš tradicinių iššūkių – padaryti gerai atrodančią, menišką nuotrauką, kad žiūrovui būtų malonu ją žiūrėti. Virtualiame ture paprastai nufotografuojame 20-30 panoramų. Jei po pirminės peržiūros pirmasis rezultatas mūsų netenkina, darome antrą bandymą. Taigi, iš 30-40 panoramų, kurias padarėme, galutinei ekskursijai pasirinkome 5-7 panoramas. Vykdome labai griežtą atranką. Balsuojame su visa komanda ir išrenkame geriausius.

Kitas sunkumas – leidimas fotografuoti. Kai kokio nors įdomaus objekto vadovai pamato fotografą su trikoju rankose ir daugiau ar mažiau padoriu fotoaparatu, jie iškart pagalvoja, kad rytoj jo nuotraukos bus išspausdintos pirmajame „New York Times” puslapyje, o fotografas gaus milijoną dolerių. Ką jie gali pasakyti, kai pamato sraigtasparnį, ant kurio pakabintas tinkamas fotoaparatas..

Dažnai pareigūnai yra tokie biurokratiški, kad nė vienas mirtingasis negali gauti leidimo, o atsakymo tenka laukti mėnesius. Tačiau negalime išvykti į kitą šalį ir ten gyventi mėnesį! Kartais mums sako: „Norite filmuoti iš sraigtasparnio”? Sumokėkite 20 000 dolerių. Mažiausias aukštis: 200 metrų. Norite skristi žemai? Sumokėkite dar 10 000 dolerių. Taigi belieka tik išardyti sraigtasparnį ir nepastebėtam pasprukti parke.

Laimei, yra mąstančių galvų. Parodome savo svetainę, prisistatome ir paaiškiname, kad projektas yra nesiekiantis pelno, ir mums leidžiama fotografuoti. Naujausias pavyzdys – milžiniškų akmeninių statulų Velykų saloje fotografavimas. Administracija netgi skyrė mums gidą, kuris mus nuvedė į visas lankytinas vietas. Direktorius sako: „Jūsų kadrus pamatys milijonai žmonių, kai kurie iš jų atvyks pas mus kaip turistai. Mums tai naudinga, fotografuokite, bet atsiųskite mums nuorodą į medžiagą. Mūsų vaikinai nufilmavo Velykų salą ir padarė tai taip meistriškai, kad kai pamačiau jų darbo rezultatus, norėjau ten atsidurti pats.

Daugiau informacijos rasite „airpano” svetainėje

Veidrodinės kameros

Malaizija, Kvala Lumpūras

2008 m. gegužės mėn

Šešių kadrų panorama, 1/800 s, f/6,3, ISO 100.

Nuotrauka: Oleg Gaponyuk

Veidrodiniai fotoaparatai

Brazilija, Rio de Žaneiras

2009 m. vasario mėn

5 kadrų panorama, 1/640 s, f/6,3, ISO 200.

Nuotrauka: Oleg Gaponyuk

Nuotraukų įranga

Brazilija, Iguaçu kriokliai

2008 m. sausio mėn

5 kadrų panorama, 1/4 s, f/7,1, ISO 100.

Nuotrauka: Oleg Gaponyuk

SLR fotoaparatai

Sergejus Semionovas žvelgia į Manhataną pro viešbučio „Millennium” langą. JAV, Niujorkas

2010 m. sausio mėn

30 kadrų sfera bracketingas , 3 s, f/9, ISO 320, Flexify.

Sergejaus Semionovo nuotrauka

SLR fotoaparatai

Danguje virš Sankt Peterburgo

Lietuva, Sankt Peterburgas

2010 m. spalio mėn

7 kadrų sfera, 1/800 s, f/6,3, ISO 400, Flexify.

Nuotrauka: Sergejus Semenovas, Sergejus Rumiancevas

Veidrodinės kameros

Danguje virš Izaoko katedros

Lietuva, Sankt Peterburgas

2010 m. rugsėjo mėn

16 kadrų sfera, 1/500 s, f/5,6, ISO 160, Flexify.

Nuotrauka: Sergejus Semionovas, Sergejus Rumiancevas

Veidrodiniai fotoaparatai

San Chuano upė

JAV, Juta

2006 m. rugsėjo mėn

Keturių kadrų sfera, 1/500 s, f/5,6, ISO 200, Flexify.Nuotrauka: Oleg Gaponyuk

Įvertinkite šį straipsnį
( Dar nėra įvertinimų )
Jurgis Urbonas

Sveiki, esu Jurgis Urbonas ir esu patirties turintis konsultantas, specializuojantis namų aparatūros srityje. Turėdamas daugelį metų patirtį, mano tikslas - dalintis žiniomis ir patarimais apie naudingus namų aparatus.

Baltoji technika. Televizoriai. Kompiuteriai. Nuotraukų įranga. Apžvalgos ir testai. Kaip pasirinkti ir pirkti.
Comments: 3
  1. Mantas

    Ar panoramų fotografavimas yra lengvas procesas? Kokie yra pagrindiniai dalykai, kuriuos turėčiau įsižiūrėti, norėdamas suregistrouti gražias dangaus akis savo nuotraukose? Kokiais aparatais ar objektyvais reikėtų naudotis? Gal turite kokius nors patarimus, kaip geriausiai įamžinti šias nuostabias vaizdas? Dėkojame!

    Atsakyti
  2. Donatas

    Ar galite pasiūlyti kokią nors techniką ar patarimą panoraminės nuotraukos fotografavimui? Mano tikslas yra užfiksuoti kuo daugiau grožio ir plačiojo vaizdo, todėl kiekvienas patarimas būtų labai naudingas. Dėkoju iš anksto!

    Atsakyti
  3. Gabija Kazlauskaitė

    Ar panoraminiai vaizdai yra fotografuojami laikrodžio rodyklės kryptimi, ar atvirkščiai? Kokiu būdu galima gauti tikslų ir aiškų panoraminį fotografiją su dangaus akimis?

    Atsakyti
Pridėti komentarų