Šviesa gali pakeisti bet kokią sceną, todėl fotografui svarbu suprasti, kaip naudoti skirtingas pozicijas objekto atžvilgiu, kad sukurtų tinkamą nuotaiką. Dirbti su šonine arba priekine šviesa paprasta. Daug sunkiau užfiksuoti foninę šviesą – šviesą, kuri sklinda tiesiai už objekto. Sudėtingiau, bet įdomiau. Šioje medžiagoje nenagrinėsime studijinių nuotraukų, o kalbėsime apie tuos atvejus, kai yra tik vienas šviesos šaltinis, bet pats galingiausias – Saulė.
Išsami „Niko D500” apžvalga ir bandomasis važiavimas
Nikon D500,
AF-S DX NIKKOR 16-80 mm f/2.8-4E ED VR
f/9.0, 1/8000, ISO 200
Šviesa, nukreipta tiesiai į objektyvą, meta šešėlius, todėl jie tampa juodi, o visi objektai virsta siluetais ir netenka detalių. Galite žaisti – pabandykite kadrą padaryti taip, kad objektų siluetai kuo mažiau persidengtų, netrukdytų vienas kitam. Pasirinkite aiškiai atpažįstamą objektą, net ir siluetą – žmogaus profilį, pastatą, augalą. Siekite, kad kadras būtų minimalistinis – nepamirškite, kad jau matėte, kas vyksta šešėliuose, o žiūrovai dar neturėjo galimybės, jie gali tik skaičiuoti siluetus.
Tačiau kartais foninis apšvietimas neišryškina detalių. Į horizontą pasvirusios saulės šviesa ne tik šiltesnė, bet ir praranda daug intensyvumo. Tai reiškia, kad kai kurios detalės šešėliuose išliks. Pabandykite fotografuoti RAW su 1 ar 2 žingsnių neigiamu ekspozicijos kompensavimu, kad išvengtumėte per didelės ekspozicijos, o švelnus apšvietimas gražiai išryškintų kontūrus. Tai ypač smagu fotografuojant gyvūnus – dėl foninės šviesos jų kailis ima švytėti, o nuotraukoje esantys personažai ima švytėti. Vis dėlto nepamirškite, kad norite fotografuoti naudodami mažiausią įmanomą ISO nustatymą.
Problema ta, kad triukšmai geriausiai matomi šešėliuose, kai fotografuojate naudojant aukštą ISO, o pradėjus juos šviesinti RAW konverteriu, šešėliuose gali atsirasti nemalonių žalių taškų.
NikonD500,
AF-SDXNIKKOR 16-80mmf/2.8-4EEDVR
f/6,3, 1/320, ISO 100
Besileidžiančios saulės apšvietimas gražiai išryškina ganomus arklius
Šešėliuose galima išsaugoti detales be sudėtingo redagavimo, tačiau tam reikės papildomos įrangos. Pabandykite priešais veikėją pastatyti atšvaitą ir atspindėti saulės šviesą taip, kad ji užpildytų šešėlius. Yra kelių tipų atšvaitų, kurių kiekvienas turi skirtingą poveikį: matinės baltos spalvos atšvaitai užpildo šešėlius švelnia neutralia šviesa, aukso atspindi šiltesnę šviesą, o sidabro atspindi šaltesnę šviesą.
Šiek tiek drastiškesnis būdas pašviesinti šešėlius – naudoti blykstę. Šiuo tikslu naudoti įmontuotą blykstę nėra gera idėja. Tiesioginė „priekinė” šviesa gali būti įdomi kuriant sudėtingą apšvietimo schemą, tačiau daugeliu atvejų ji paprasčiausiai ištrins šešėlius ir nuotrauka atrodys plokščia. Naudokite SU-800 belaidžio sinchronizavimo sistemą ir vieną ar daugiau „Nikon Speedlight” žibintų, esančių kairėje ir dešinėje objekto pusėje, kad padarytumėte įdomesnį trimatį kadrą.
Nikon D500,
AF-S DX NIKKOR 16-80 mm f/2 objektyvas.8-4E ED VR,
f/8.0, 1/2500, ISO 200
Karvės snukis apšviestas auksiniu atšvaitu
Nikon D500,
AF-S DX NIKKOR 16-80 mm f/2 objektyvas.8-4E ED VR
f/9.0, 1/100, ISO 100
Uogos apšviečiamos blykste, esančia apačioje priešais uogas ir sujungta su fotoaparatu radijo ryšiu
Besileidžiančios saulės apšvietimas kraštovaizdyje taip pat atrodo labai efektyviai. Saulėlydžio ar saulėtekio spinduliai išryškina akmenis, įdomiai šviečia žolė ir lapai. Pastaruoju metu daug dažniau fotografuoju peizažus prieš šviesą, o ne šviesoje. Tačiau šis metodas turi keletą trūkumų.
Pirma, prieš saulę padarytos nuotraukos dinaminis diapazonas toks platus, kad dauguma šiuolaikinių fotoaparatų, net ir su pažangiausiais jutikliais, tiesiog negali tinkamai eksponuoti nuotraukos. Labiau tikėtina, kad aplink saulę bus per daug apšviestos sritys, o šešėliai – labai neiššviesti.
Vienas iš būdų, kaip to išvengti, yra fotografuoti stipriai neeksponuotus RAW formatu, kad gautumėte normaliai eksponuotas šviesas ir stipriai neeksponuotus šešėlius. Patikrinkite gautos nuotraukos histogramą – ji turėtų būti pasislinkusi į kairę, šešėlių srityje. Jei histograma yra sutrumpinta kairėje pusėje, tai reiškia, kad dalis pikselių nuotraukoje yra juodi, prarandama informacija apie šviesą. Turite sureguliuoti ekspozicijos kompensavimą taip, kad nuotrauka būtų šiek tiek šviesesnė.
Jei histogramoje dešinėje pusėje matomas apkarpymas, tai reiškia, kad vaizdas buvo per daug apšviestas ir kai kurie pikseliai tapo balti be jokios informacijos. Tikėtina, kad saulėje atsiras baltų plotų – nėra prasmės su tuo kovoti, šviesos šaltinis yra per ryškus. Tačiau pabandykite sumažinti per didelę ekspoziciją, taikydami neigiamą ekspozicijos korekciją, kad išsaugotumėte informaciją aplink saulę esančiose srityse.
Nikon D500 dinaminis diapazonas yra pakankamai platus, kad šešėliuose būtų išsaugota informacija, kurią galima išgauti atliekant tolesnį apdorojimą. Šiuo atveju geriau fotografuoti naudojant mažiausią ISO, kad šešėliuose nebūtų per daug triukšmo. Esant tokiam apšvietimui, paprastai galima fotografuoti naudojant gana greitą užrakto greitį, tačiau, jei prireiktų naudoti lėtą užrakto greitį, turėkite trikojį.
Nikon D500,
AF-S DX NIKKOR 16-80 mm f/2 objektyvas.8-4E ED VR
f/11.0, 1/160, ISO 50
Aušros saulės spinduliai apšviečia žolės šerkšną.
Ši konkreti scena buvo nufotografuota vienu kadru, o vėliau apdorojant išryškinti per daug ryškūs taškai ir šešėliai
Kitas būdas išvengti dangaus pertekliaus – taikyti gradientinį filtrą. Tokie filtrai yra iš dalies tamsintos plokštelės. Jais galima 1, 2 arba 3 žingsniais t. y. 2, 4 arba 8 kartus pašviesinti dalį vaizdo. Šie filtrai padeda greitai gauti aukštos kokybės rezultatus, tačiau jų priežiūra yra subtili ir brangi.
Be to, jų gradientas tęsiasi tiesia linija, o tai reiškia, kad, be dangaus, patamsinsite bet kokio žymaus objekto „viršūnę”, pavyzdžiui, medžio vainiką arba kalno viršūnę. Pastaraisiais metais visiškai atsisakau naudoti filtrus ir fotografuoju panašius dalykus dviejuose kadruose – vieną tamsiai žemei, kitą – nepakankamai apšviestam šviesiam dangui, kad vėliau juos būtų galima sujungti vaizdo redaktoriumi.
Nikon D500,
AF-S DX NIKKOR 16-80 mm f/2.8-4E ED VR,
f/16.0, 1/50, ISO 100
Žolę gražiai apšviečia besileidžianti saulė. Šis kadras buvo nufotografuotas dviem kadrais
ir tada suklijuoti grafikos redaktoriuje naudojant ryškumo kaukes
Kita problema, susijusi su fotografavimu prieš šviesą, yra ta, kad akimirksniu jus išblaško zuikučiai. Deja, net ir pažangiausia optika neišgelbės nuo šių visur esančių piktadarių. Net ir objektyvo gaubtas nepadės apsaugoti jų nuo šedevrų, ypač kai saulė šviečia tiesiai į objektyvą. Tačiau yra būdas jų atsikratyti.
Pirmiausia nuvalykite priekinį objektyvą. Dulkės, nešvarumai ir įbrėžimai yra pagrindiniai atspindžių šaltiniai. Taip atsikratysite netvarkingų ir purvinų zuikių, liks tik veisliniai, didžiausi ir gražiausi. Dabar laikas jų atsikratyti.
Nustatykite fotoaparatą ant trikojo, užfiksuokite kadrą ir fotografuokite zuikučius.
Dabar užfiksuokite ekspoziciją ir fokusavimą ir pirštu uždenkite kadro saulę – zuikučiai tuoj pat išnyks.
Dabar belieka įkelti du rėmelius kaip vieno failo sluoksnius ir įklijuoti tinkamą dalį, išvalytą nuo zuikių, iš rėmelio su pirštu į pagrindinį rėmelį. Voila – gavote švarų kadrą be zuikių, kurie užstoja nuostabų žemos, šiltos saulės apšvietimą.
Dvi ekspozicijos ir jų redagavimas grafiniu redaktoriumi.
