Tinklalapiui
Vaizdui ekrane projektuoti reikia stipraus šviesos spindulio, kitaip vaizdas bus neryškus. Ilgą laiką vienintelis šviesos šaltinis, galintis užtikrinti pakankamą projektoriaus ryškumą, buvo išlydžio lempos. Tačiau pastaraisiais metais lempos turi rimtų „konkurentų” – alternatyvių šviesos šaltinių – ir kasmet jų pagrindu sukuriamų modelių skaičius didėja. Čia pateikiami belempių projektorių tipai ir jų pritaikymo sritys.
:
Kompaktiškas
LED
-projektoriai
„Vivitek QumiQ5
Straipsnio turinysLempos keitimas
Taigi, kas nepatiko išlydžio lempos, kad jie turėjo ieškoti pakeitimo? Viskas priklauso nuo jų darbo ir konstrukcijos.
Pagrindinis trūkumas – gana trumpas tarnavimo laikas būtų. Naudojant lempas jos palaipsniui silpsta, o tam tikru metu ryškumas taip sumažėja, kad jas tenka pakeisti. Lempos veikimo trukmė didelio ryškumo režimu vidutiniškai 3000 valandų nuo 1500 iki 4500 valandų, priklausomai nuo įvairių veiksnių . Švelnesnis „ekonominis” režimas ir įvairios lempos tarnavimo laiką taupančios funkcijos gali prailginti lempos tarnavimo laiką iki 4000-8000 valandų, tačiau naudojant mažiau energijos.
Anksčiau ar vėliau lemputę reikia pakeisti. Be to, kyla problema perkant ir diegiant naują. Gamintojai stengiasi, kad lempų keitimo procesas būtų kuo paprastesnis ir patogesnis, tačiau jų kaina vis dar labai didelė. Dėl šios problemos rinkoje atsirado toks reiškinys kaip naudotų projektorių pardavimas su tokiais komentarais kaip „jis visiškai tinkamas naudoti, tik reikia pakeisti lempą”. Tai „tik” daug ką pasako, nes lempos kaina gali siekti pusę naujo projektoriaus kainos.
Todėl savininkams paprasčiau parduoti mašiną su pasenusia lempa ir įsigyti modernesnę, nei išleisti pinigų eksploatacinėms medžiagoms. Šviesos šaltiniai ypač problemiški, kai projektoriai naudojami visą dieną, todėl šviesos šaltinius reikia keisti kas kelis mėnesius.
Prieš įjungiant visą galią, lempa turi būti kurį laiką pašildoma, o po to atvėsinama priešingu atveju dėl įkaitimo gali būti pažeisti vidiniai prietaiso komponentai . Jei projekcijos metu naudotojas per klaidą paspaudžia išjungimo mygtuką, projektoriaus negalima iš karto įjungti iš naujo – reikia palaukti, kol jis atvės, o tada vėl įšilti. Tačiau daugelyje modelių galima išjungti maitinimą iš karto po darbo.
Daug nusiskundimų dėl lempų kyla ir dėl jose esančių gyvsidabrio garų – juos reikia specialiai šalinti.
Yra buvę atvejų, kai lempos sproginėjo. Tiesa, tai nėra dažnas reiškinys.
Visos šios priežastys paskatino projektorių gamintojus ieškoti tinkamos alternatyvos lempoms. Visų pirma, naujasis šviesos šaltinis turėjo veikti daug ilgiau nei lempa. taip pat buvo svarbu, kad jis išlaikytų didelę galią, bet būtų ekologiškesnis. Atlikus šiuos tyrimus rinkoje atsirado bešviesos šviesos šaltinių, naudojančių įvairias technologijas šviesos diodų, lazerių, lazerių ir šviesos diodų , kurios turi savų privalumų ir trūkumų.
Projektorius delne
Šviesos diodai, pasižymintys ilgaamžiškumu ir mažomis energijos sąnaudomis, pirmieji atkreipė inžinierių dėmesį.
LED šviesos šaltiniai gali veikti 20 000 valandų ar ilgiau, t. y. kelis kartus ilgiau nei lempos. Tačiau ši technologija turėjo trūkumų – raudonieji ir mėlynieji šviesos diodai buvo labai ryškūs, o žalieji – ne tokie ryškūs. Todėl „grynuoju” pavidalu LED technologija pritaikyta gana savito segmento modeliuose – kišeniniuose projektoriuose.
Klestint įtaisų rinkai, buvo galima tikėtis, kad atsiras tokio mažo dydžio mašinų. Juk jei vietoj nešiojamųjų kompiuterių naudojami planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji telefonai, kodėl prie jų nepritaikius projektoriaus. LED technologija – tai Dievo dovana, nes mobiliajam darbui reikia to paties mobiliojo projektoriaus – autonominio ir neprisijungusio prie elektros tinklo. Didelės galios dujų išlydžio lempa neveiks su kompaktiniu akumuliatoriumi, tačiau šviesos diodai gali būti pritaikyti mažiems.
Šiuolaikiniai modeliai leidžia projektuoti valandą ar dvi naudojant tik vidinę bateriją, o prie kai kurių modelių pvz., „Optoma RK301+” ir „PR320” galima prijungti papildomas išorines baterijas, kad galėtumėte veikti ilgiau. Tuo pat metu projektorių svoris yra labai mažas – nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų gramų. Kišeninius projektorius gamina kelios bendrovės, tarp kurių žinomi ZM, Aiptek, Optoma, Philips ir kai kurie kiti prekių ženklai.
Savarankiškumas ir maži matmenys lemia savitus tokių prietaisų ryškumo apribojimus. Kalbant apie kišeninių modelių šviesos srautą, kalbame ne apie tūkstančius ar net šimtus ANSI-Lm, o tiesiog apie dešimtis ANSI-Lm. Todėl naudojant šiuos adapterius neįmanoma gauti didelio vaizdo esant stipriam išoriniam apšvietimui. Tačiau šiek tiek pritemdytos arba šiek tiek apšviestos jos gali rodyti pakankamai ryškų ir gyvą vaizdą.
„Kišeninis” formatas lemia ir kitas projektorių savybes – jie gerokai skiriasi nuo stacionariųjų analogų. Jų funkcionalumui taip pat turi įtakos įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, jei daugumos itin nešiojamų lempų modelių skiriamoji geba yra ne mažesnė nei XGA 1024×768 taškų , tai mikroprojektorių skiriamoji geba paprastai yra mažesnė. Be to, lempinių projektorių optika paprastai turi priartinimo funkciją žinoma, jei tai nėra trumpo fokusavimo modelis , o kišeniniai aparatai paprastai neturi priartinimo funkcijos.
Šios klasės projektorių komunikacijos galimybės taip pat turi savų ypatumų.
Kai kurie modeliai skirti tiesiogiai dirbti su tam tikromis technologijomis, pavyzdžiui, su planšetiniais kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais, kurių pagrindą sudaro „Android” arba „iOS” „Aiptek” produktų linijoje yra tokių mikroprojektorių . Tokie prietaisai turi specialias jungtis, skirtas prijungti prie mobiliųjų prietaisų. Dažnai ryšys su signalo šaltiniu grindžiamas doko stoties principu, o prietaiso korpusas gali būti specialios formos su išmaniojo telefono įduba Kiti modeliai planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus jungia per adapterius.
Daugelyje projektorių yra įvestys, skirtos USB atmintinėms ir kitiems įrenginiams fotoaparatams, kompiuteriams prijungti per USB kabelį, taip pat kai kurios standartinės vaizdo šaltinių įvestys HDMI, VGA, kompozitinė RCA ir kt. .d. . Plačiai paplitę modeliai, palaikantys ekraną iš atminties kortelės, kuriai ant korpuso įrengti atskiri lizdai. Kad būtų galima atpažinti įvairius failų formatus, kišeniniuose projektoriuose dažnai įrengiami medijos grotuvai.
Hibridinio lazerio ir šviesos diodų šviesos šaltinio veikimo schema, paremta „Casio Green Slim” projektoriaus pavyzdžiu. Šiame modelyje mėlyna ir žalia spalvos sukuriamos mėlynu lazeriu apšviečiant fosforą, o raudona spalva – raudonu šviesos diodu
Ne visiems mikroprojektoriams reikia išorinių signalų šaltinių, kad būtų galima rodyti turinį. Daugelis modelių turi vidinę atmintį kartais gana didelę – iki kelių gigabaitų , į kurią galite iš anksto įrašyti reikiamus failus. Be to, kišeniniuose projektoriuose paprastai būna įmontuoti garsiakalbiai, kuriais galima atkurti garsą be garsiakalbių. Mikroprojektoriai, kaip ir įprastiniai lempiniai prietaisai, gali būti pagrįsti įvairiomis projektavimo technologijomis. Labiausiai paplitę modeliai, pagaminti naudojant DLP ir LCoS technologijas.
Papildomas projektorius
Lengvi ir ilgaamžiai projektoriai naudingi tais atvejais, kai įrenginį reikia nešiotis su savimi. Todėl šviesos diodų technologija buvo pritaikyta ir itin nešiojamuose projektoriuose, skirtuose lauko renginiams. Tokie modeliai, nors ir pagrįsti šviesos diodų šviesos šaltiniu, nuo savo kišeninių „brolių” skiriasi savybėmis. Visų pirma projektoriai yra ryškesni įrenginiai – jų šviesos srautas paprastai yra vidutiniškai 100-500 ANSI-Lm, nors kai kurių projektorių galia siekia iki 1000 ANSI-Lm.
Tokie modeliai, viena vertus, jau yra pakankamai galingi, kad ekrane būtų galima rodyti ryškų vaizdą be didelio kambario užtemdymo, kita vertus, jie išlaiko savo svorį. Itin portatyvūs LED projektoriai sveria apie 0,3-1 kg, yra kompaktiški ir lengvai telpa į krepšį. Tokius modelius gamina ir pagrindiniai gamintojai, dažniausiai žinomi dėl savo vamzdžių, ir įmonės, siūlančios įvairius periferinius įrenginius kompiuteriams, išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. LED projektorių prekių ženklai, pavyzdžiui, ZM, Acer, Aiptek, BenQ, LG, Optoma, Philips, Vivitek
Tačiau už didesnę galią tenka sumokėti kainą – prarasti savarankiškumą. Daugumai šios klasės modelių veikti reikia maitinimo iš elektros tinklo. Tačiau yra ir išimčių. Įmontuotų akumuliatorių rinkinių galima įsigyti daugelyje mažos galios modelių Aiptek PocketCinema V100, Philips PicoPix ir kt. . .
Prie kai kurių kitų projektorių galima prijungti specialiai sukurtas įkraunamas baterijas, kurios leidžia projektuoti be tiesioginio matomumo maitinimo. Pavyzdžiui, „Vivitek Qumi Q2” ir „Q5”, „BenQ GP3” turi šią parinktį. Tačiau maitinant akumuliatoriumi tokių projektorių šviesos srautas sumažėja ir vidutiniškai siekia apie 50-60 ANSI-Lm, t. y.e. Keletą kartų mažiau nei jungiantis prie tinklo.
Savo ruožtu šie itin nešiojami projektoriai, didesni už kišeninius modelius, turi visas dažniausiai naudojamų signalų šaltinių jungtis. Tokiems įrenginiams galima naudoti HDMI, VGA, kompozitinius RCA ir kitus įėjimus. Kaip ir mikroprojektoriai, šie modeliai dažnai turi USB prievadus, kad būtų galima priimti vaizdo ir garso įrašus iš išorinių šaltinių per USB ekraną, prijungti „flash” atmintinę su įrašytais failais ar net papildomą „Wi-Fi” adapterį; šiuose modeliuose taip pat neretai būna SD kortelių lizdai.
Tokiuose projektoriuose yra medijos grotuvai, skirti populiarių formatų filmams, muzikai, nuotraukoms, pristatymams ir dokumentams peržiūrėti. Kai kuriuose yra integruota atmintis failams įrašyti. Galimybė projektuoti turinį nenaudojant kompiuterio ar vaizdo šaltinių yra labai patogi: nereikia nešiotis sunkios įrangos, tereikia pasiimti projektorių, atminties kortelę ar „flash” atmintinę arba net nukopijuoti visus reikiamus duomenis į projektoriaus atmintį – ir nieko nereikalingo.
Itin nešiojamų LED projektorių raiška taip pat yra didesnė nei kišeninių projektorių, dažniausiai WVGA 854×480 taškų arba WXGA 1280×800 taškų , nors yra ir kitokios raiškos įrenginių. Tendencija rinktis „platųjį” formatą atsiranda dėl to, kad tokie modeliai aktyviai naudojami ne tik pristatymams, bet ir filmams žiūrėti. Įrenginiuose paprastai būna garsiakalbiai ir dažnai trikojai, kaip ir fotoaparatuose. Jų optika paprastai yra fiksuota, nors yra ir su optiniu priartinimu
„hibridiniai” projektoriai
Nepaisant to, kad kišeninių projektorių segmente LED modeliai neturi konkurentų lempinių projektorių srityje, pagrindinės projektavimo technikos taikymo sritys – švietimas, biurų pristatymai, konferencijų salės, skaitmeninės iškabos ir kt.d.- Mažos galios prietaisai, pagrįsti šviesos diodais, negalėjo rimtai konkuruoti su lempiniais prietaisais. Norint dirbti gerai apšviestame kambaryje su dideliu ekranu, projektoriaus šviesa turi būti ne mažesnė kaip 1500-2000 ANSI-Lm, kad žmonės galėtų matyti aiškų vaizdą ir užsirašinėti. LED projektoriai dabar vos pasiekė 1000 ANSI-Lm. Norint, kad naujieji įrenginiai be lempų būtų konkurencingi, reikėjo išspręsti mažo žalių šviesos diodų ryškumo problemą – tai buvo tinkamas pakaitalas.
Rastas sprendimas! Gamintojai žaliuosius šviesos diodus pakeitė lazeriu sprogdinamu fosforu, o kai kuriais atvejais lazeris pakeitė mėlynuosius šviesos diodus. Gautas šviesos šaltinis buvo nebe „grynas” šviesos diodas, o lazerio ir šviesos diodo hibridas. Padidėjo modelių šviesos srauto galia – tiesiogiai viršijo 2000 ANSI-Lm, anksčiau LED prietaisams neprieinamą, ir šiuo metu siekia 4000.
Pirmoji hibridinius šviesos šaltinius pritaikė bendrovė „Casio”, kuri visiškai atsisakė lempų projektų ir sutelkė pastangas lazerinių ir šviesos diodų prietaisų kūrimui. Vėliau, kai „hibridai” jau buvo įsitvirtinę, lazerio ir šviesos diodų technologija pagrįstų prietaisų ėmė rastis ir kitų didžiųjų gamintojų produktų linijose. Pavyzdžiui, tokių modelių jau yra „Acer”, „Optoma”, „Panasonic” ir „Viewsonic” produktų linijose, planuojama išleisti ir „Mitsubishi” „hibridinius” modelius.
Kokie hibridinių modelių privalumai, palyginti su analogiškais žibintų modeliais, kurių šviesos srautas yra toks pat?? Pirma, šaltinio tarnavimo laikas yra daug kartų ilgesnis nei lempų – iki 20 000 valandų. Antra, mažai energijos suvartojama ir nėra gyvsidabrio. Trečia, greitas projektorių įjungimas ir išjungimas neįkaitinant ir neatvėsinant.
Lazerinių-LED modelių išskirtinis bruožas – palyginti aukšta jų kaina, palyginti su analogiškais modeliais su lempomis. Vis dėlto verta prisiminti, kad intensyviai naudojant įrenginį, dėl nedidelių priežiūros išlaidų jo kaina greitai atsipirks. Kadangi projektorių lemputes pakeisti brangu, o hibridiniuose įrenginiuose lempų nėra, nereikia keisti šaltinio. Todėl ilgainiui „hibridai” yra dar ekonomiškesni prietaisai jau nekalbant apie mažą energijos suvartojimą .
Ką siūlo hibridinių projektorių rinka? Modeliai skiriasi ne tik savo našumu, bet ir funkcijomis. Galima įsigyti lengvų mobiliųjų prezentacijų variantų, sukraunamų įrenginių ir net trumpo atstumo įrenginių. Kiekvienas projektorius skirtas konkrečiai nišai.
Didžiausią lazerinių LED modelių asortimentą siūlo „Casio. Gaminami dviejų serijų vidutinio fokusavimo, itin nešiojamieji ir portatyviniai projektoriai – plonas ir lengvas „Green Slim” ir masyvesnis „Standard”, kurių šviesos srautas siekia iki 3000 ANSI-Lm. Bendrovė taip pat gamina galingus stacionarius „Pro” projektorius iki 4000 ANSI-Lm ir trumpo atstumo projektorius iki 3000 ANSI-Lm . tuo pat metu paskutinės dvi eilutės palaiko interaktyviąsias funkcijas.
„Optoma” hibridiniai projektoriai yra trumpo fokusavimo XGA ir WXGA įrenginiai, kurių šviesos srautas siekia iki 2500 ANSI-Lm.
„Acer” turi universalų K750 – 1 500 ANSI-Lm, „Full HD” „viskas viename” projektorių, kurį galima naudoti ir pristatymams, ir nesuspaustai kino filmų peržiūrai. Tačiau tai ne vienintelis rinkoje esantis „hibridinis” „Full HD” projektorius. „ViewSonic” išleidžia „Pro9000” 1600 ANSI-Lm 1920×1080 namų kino modelį.
„Panasonic” kompanija gamina „Full HD” projektorius, naudojančius lazerinius-LED šviesos šaltinius serija „Solid Shine” . Skirtingai nuo kitų tokios pat raiškos modelių, šie įrenginiai yra sunkūs ir galingi stacionarūs įrenginiai, kurių šviesos srautas siekia 3500 ANSI-Lm, turi objektyvo poslinkio funkciją ir HDBaseT jungtį.
Beveik visi rinkoje esantys modeliai, kuriuose naudojami hibridiniai lazerio ir šviesos diodų šviesos šaltiniai, yra DLP projektoriai. Ši technologija turi nemažai privalumų, vienas iš jų – galimybė lengvai rodyti 3D vaizdus. Nenuostabu, kad daugelis „hibridų” gali rodyti trimačius vaizdus nors paprastai akiniai į juos neįtraukiami .
Lazeriniai projektoriai
Lazeriniai šviesos šaltiniai yra dar viena perspektyvi išlydžio lempų alternatyva
„BenQ LW61ST+” trumpo atstumo lazerinis projektorius su „BlueCore” technologija
jau kurį laiką galima įsigyti, tačiau šiuo metu rinkoje yra labai nedaug juo paremtų projektorių. Pagal pagrindinius privalumus lazeriniai šviesos šaltiniai yra panašūs į hibridinius lazerinius-LED: jų tarnavimo laikas taip pat yra apie 20000 valandų, juos galima greitai įjungti ir išjungti, juose nėra gyvsidabrio. Šių modelių šviesos srautas yra didelis, šiuo metu siekia iki 4000 ANSI-Lm. Be to, lazeriniai projektoriai pasižymi tyliu veikimu.
Lazerinės technologijos ypatumas – galimybė sukurti šviesos šaltinį nenaudojant šviesos diodų. Tai galima pasiekti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, naudojant raudoną, mėlyną ir žalią lazerius galima išgauti pagrindines spalvas, tačiau tokia technologija yra brangi. Kita galimybė – naudoti vienos spalvos lazerį paprastai mėlynos , kuris spalvotą ratą bombarduoja specialios šviečiančios kompozicijos segmentais. „BenQ” L serijos lazeriniuose DLP projektoriuose įdiegta būtent ši technologija „BlueCore” . Tai trumposios rodyklės įrenginiai, kurių šviesos srautas siekia 2500 ANSI-Lm.
„Sony”, kuri šiemet taip pat išleido savo pirmąjį lazerinį projektorių VPL-FHZ55, naudojo kitą technologiją. Čia lazeris veikia ratu su specialia šviesos danga, kad būtų sukurtas baltos šviesos srautas, o tada dichroiniais veidrodžiais jis padalijamas į tris dalis – raudoną, mėlyną ir žalią. Tada šie srautai pereina per tris LCD ekranus ir sujungiami per dichroinę prizmę, kad susidarytų vienas vaizdas. VPL-FHZ55 išsiskiria iš kitų projektorių be lempų ne tik dėl savo projektavimo technologijos tai pirmasis 3LCD-npoeicrop lazerinis projektorius rinkoje , bet ir dėl savo našumo. Tai galingas 4000 ANSI-Lm šviesos srauto ir WUXGA raiškos įrenginys su objektyvo poslinkio funkcija ir keičiamais objektyvais.
Galingas kaip tik gali būti?
Lazeriniai-LED ir lazeriniai projektoriai tam tikruose rinkos segmentuose gali rimtai konkuruoti su lempiniais modeliais. Pagal galios lygį jie jau prilygsta daugumai nešiojamųjų, trumpo atstumo ir stacionarių projektorių. Tačiau šiuo metu net ir ryškiausių esamų kaitrinių prietaisų šviesos srautas siekia 4000 ANSI-Lm, o tarp lempinių prietaisų yra ir galingesnių modelių – tiek vienos lempos modelių, tiek dvigubos lempos.
Nepaisant to, su be lempų veikiančiais projektoriais jau galite pasiekti didesnį nei 4000 ANSI-Lm šviesos srautą. Tačiau ne su vienu, o su dviem ar daugiau projektorių. Kelių įrenginių šviesos srauto sudėjimo būdas žinomas jau kurį laiką – sėkmingai su lempų modeliais naudojamas sudėjimo būdas tinka ir alternatyvius šviesos šaltinius naudojantiems projektoriams.
Tai lengva įgyvendinti, jei įrenginys palaiko objektyvo poslinkio funkciją, o rinkoje jau yra keletas tokių modelių pvz., „Panasonic Solid Shine”, „Sony VPL-FHZ55” . Kitas nebrangus variantas – XJ-SK600 su dviem iš anksto sumontuotais lazeriniais-LED projektoriais, kurie dėl skaitmeninio koregavimo leidžia vaizdus krauti net be objektyvo poslinkio.
Kokių privalumų ir trūkumų galime tikėtis iš projektorių be lempos? Ar šie projektoriai yra efektyvesni ar pigesni naudojant nei tradiciniai? Kaip tai gali paveikti spalvų tikslumą ir šviesumą projekcijos metu?