2014 m. pradžioje brolių Liumjerų fotografijos centre Vilniuje buvo surengta didelės apimties paroda „Vietos genijus”. Lietuvos fotografijos klasika”. Parodoje eksponuojama daugiau kaip du šimtai penkiolikos kultinių XX a. antrosios pusės Lietuvos fotografų darbų.
1. Virgilijus Šonta. Skrydis. 1978
Šeštojo dešimtmečio Lietuvos fotografinės koordinatės yra unikalios. Būdama sovietinės ideologijos platumose, ji buvo pakankamai nutolusi nuo centro, kad galėtų įsisavinti visos Europos fotografijos tendencijas ir sėkmingai bandė užmegzti dialogą su pasauline fotografų bendruomene.
Daugelis autorių galėjo naudotis Vakarų leidiniais ir siųsti savo kūrinius į tarptautinius konkursus ir parodas. Lietuva pelnytai vadinama „fotografijos respublika”: 1969 m. čia buvo įkurta pirmoji oficiali visoje Sovietų Sąjungoje fotomenininkų draugija, ilgus metus vienintelė šalyje.
Tais pačiais metais Centriniuose žurnalistų namuose Vilniuje buvo pristatyta legendinė paroda „9 Lietuvos fotografai”, kuri tapo lemiamu mokyklos formavimosi įvykiu.
Lietuvių autorių kūriniai išsiskyrė laisvu požiūriu į meninius metodus aštrūs kampai, stambūs planai, griežta grafika, platus matymo laukas ir kartu stipria nacionaline estetika bei tematika.
Tai stebina kiekvieno autoriaus stiliaus unikalumu. Kiekvienas jų, neperžengdamas savo stiliaus ar žanro ribų, buvo genius loci lot. Vietos genijus , buvo ypatingos dvasios, būdingos tik lietuvių žemei ir kultūrai, saugotojas.
Skirtingai nei kituose sovietiniuose reportažuose, lietuvių autorių nuotraukose niekada nebuvo „didvyrio” šlovinimo ar sąmoningo gyvenimo paradiškumo, o tik natūrali, nuoširdi jo pusė, noras parodyti Lietuvos žmonių bendrumą ir visumą.
Vietos genijus sugeba išreikšti save tūkstančiais skirtingų vaizdų: R. Rolando Bergmanno grožio kupiname ir tyrame „Gėlės tarp gėlių”. Unikaliuose debesyse virš Vilniaus A. Dychavičiaus priemiesčio, Baltijos jūros tamsoje, ore galima pamatyti daugybę skirtingų dalykų. Kunčius, nuoširdžiame dvasiniame kaimo gyvenime, pavaizduotame R. Požerskis, nerūpestingame vasaros paplūdimyje prie A. Macijauskas.
2. Romualdas Požerskis, dailininkas, istorikas ir poetas. Kryžių kalnas. 1989
3. Antanas Sutkus. Dainų šventė. Šokių diena. Vilnius. 1975
Vietos dvasia – skvarbiuose vaikų žvilgsniuose iš A. Sutkus ir beveik vaizdinguose A. Mežanskas, kur moters grožis ištirpsta miško grožyje, poetiniame R. Rakauskas, minimalistinėse A. Zavasdskio, mistiniai J. Šonskio miško peizažai ir optimistinės pastarųjų kelerių metų fotografijos. Kalvelis.
Labai asmeniškoje, egzistencinėje fotografijoje V. Shonta ir optimistinės M. Baranauskas, Peržinšo ir Rūvinšo žanriniai eskizai. Augnus ir V. Butyrin. Galiausiai, garsiuose, skvarbiuose V. Luckus. Sunku įsivaizduoti, kad šie vaizdai padaryti kur nors kitur, tik ne Lietuvoje. Jie neabejotinai perskaitė „Place. Svarbi vieta. Tai ne tik geografinis ar nacionalinis ženklas, bet ir raktas, vienijantis skirtingus autorius; atvirai arba giliai, tarp eilučių, išsakoma pozicija.
Fotografijos centro Baltojoje salėje pristatyti Vaclovo Strauko, 2013 m. lapkritį atšventusio 90-ąjį gimtadienį, darbai. Šio lyrinio fotografijos realisto kūryba neatsiejama nuo gimtosios pajūrio Klaipėdos ir jos žmonių.
Kartu su Antanu Sutkumi sukurtą parodą sudaro trys ikonų ciklai, kurių kiekvienas nurodo tam tikrą autoriaus gyvenimo laikotarpį: vaikystę „Kopos” , jaunystę „Jaunoji Klaipėda” ir brandų amžių, kai jis dirbo literatūros mokytoju „Paskutinis skambutis” .
2009 m. Lietuvos nacionalinis fotografijos centras atidarė projekto „Lietuvos fotografijos klasika” seriją Aleksandro Macijausko retrospektyvine paroda, o po metų – didelę parodą „Lietuvos mokyklos fenomenas”. Vakarų fotografija SSRS”. Šis projektas yra serijos tęsinys ir kitas žingsnis tyrinėjant unikalų Lietuvos fotografijos mokyklos fenomeną.
4. Romualdas Rakauskas. Vilnius.
5. Romualdas Požerskis. Iš serijos „Lietuvos piligrimystės”, Krozhe. 1974
6. Antanas Sutkus. Pirmieji Lietuvos dviratininkai. Klaipėda. 1974
7. Aleksandras Macijauskas. Vasara. 1982
8. Antanas Sutkus. Su tėvo dviračiu. 1969
Dėkojame Olgai Korovinai už pagalbą rengiant medžiagą.
Dėkojame brolių Lumiere’ų fotografijos centrui už pateiktas nuotraukas.
Šiame tekste kalbama apie „Vietos genijus” – Lietuvos fotografijos klasiką. Ar galėtumėte pateikti daugiau informacijos apie tai, kas tai yra ir kokios fotografijos yra laikomos Lietuvos klasika? Ar domitės ir kitais vietos fotografijos genijais?
Kokia yra šios knygos žinomiausių Lietuvos fotografijos klasiškų sąrašas? Ar tai apima fotografus, kurie yra gerai žinomi ir šiandien? Ar galbūt yra tiek daug fotografų, kad naujos knygos reikėtų išleisti norint perteikti visas fotografijos klasikų galybes?