Kiek kartų, nebūdamas ekstremalus fotografas, esu patekęs į situacijas, kai baisu iškišti nosį į gatvę, o ką jau kalbėti apie fotografavimą. Tačiau potraukis menui beveik visada nugali protą, ir štai jūs stovite uraganiniame vėjyje, bandydami rasti gerą ekspoziciją dar vienai pūgai.
Danilas Koržonovas Šatūra, Lietuva . „Koralas.”
Nikon D80, Tamron
17-55/2,8, f/13
Ežero Šv. Gražiausią žiemos vaizdą – šaltį – nuostabiai papildo įmantri medžio geometrija ir pakrantės uolų tekstūra.
Gamta neturi blogo oro. Fotografui.
Gerai žinomą posakį „Kas gerai rusui, tas gerai ir…” jau seniai pritaikiau patarlei „Kas gerai fotografui, ne taip gerai kitiems…”.
Ryškiausios, emocingiausios ir įsimintiniausios nuotraukos padaromos būtent tada, kai oras yra „blogas”, nesvarbu, ar tai būtų rūkas, šaltis, sniegas, minus 20 šaltis, stiprus vėjas.
Arba dar tipiškesnė situacija: kelias valandas tenka klajoti po siaubingai šaltą ir lyjantį lietų, guodžiantis vienintele mintimi, kad ne visada turi pasisekti su oru.
Jei vasarą fotografuojate per stiprias perkūnijas, nepamirškite, kad prieš ir po perkūnijos dangus gali būti nepaprastai gražus ir įspūdingas.
Žinoma, ne visada tenka fotografuoti tokiomis atšiauriomis oro sąlygomis. Man vis dar gilų įspūdį palieka Velykų rytai užliejamoje pievoje, kai bažnyčios skambėjo rūke ir galėjai rankomis paliesti saulės šviesą, prasiskverbiančią pro jaunus lapus.
Taip pat galima prisiminti ramius gegužės vakarus, kai saulėlydžio šviesa švelniai apgaubia aplinkinį kraštovaizdį; tikriausiai nėra geresnio ir patogesnio oro fotografuoti.
Per daugelį metų pastebėjau, kad staigių orų pokyčių laikotarpiai yra geriausi kraštovaizdžio fotografijai, bet, deja, jie būna labai trumpi.
Fiksuotos būsenos paprastai būna nuobodesnės ir banalesnės, pavyzdžiui, debesuotos vasaros dienos arba ilgai besitęsiantis apniukęs oras.
Nepamirškite, kad vienas svarbiausių gero kadro receptų – gražus dangus arba įspūdinga šviesa, jei fotografuojate be dangaus .
Šiek tiek apie spalvą
Spalva turi tokį pat, o gal net didesnį poveikį žiūrovo suvokimui nei kompozicija. Kiekvienai spalvai tradiciškai priskiriamos tam tikros savybės: raminančios, energizuojančios, atstatomosios ir daugelis kitų.
Priklausomai nuo to, kurioje spalvinėje gamoje vyrauja viena iš spalvų, nuotrauka tarsi įgauna tam tikrą charakterį. Be to, spalvas taip pat galima apibūdinti pagal spalvų temperatūrą: šilta, šalta, neutrali.
Kadangi fotografas, kitaip nei dailininkas, pats nekuria spalvų, jo pagrindinė užduotis – pamatyti pačios gamtos sukurtus spalvų derinius, išryškinti harmoningiausius objektus arba, atvirkščiai, žaisti spalvų kontrastais.
Pavyzdžiui, nuotrauka su pageltusiais beržo lapais ir šaltu šalčiu padengta žole atrodo nepaprastai gražiai. Kadangi ankstesnėje redakcinėje skiltyje išsamiai aptarėme spalvą, siūlau panagrinėti visišką spalvos nebuvimą.
Juodai balta magija
Šiandien dauguma kraštovaizdžio nuotraukų yra spalvotos. Tačiau spalvota nuotrauka retai būna tokia glausta ir kartu iškalbinga kaip nespalvota.
Spalva gali paslėpti kompozicijos trūkumus ir nukreipti dėmesį nuo jų, o nespalvotoje nuotraukoje visos stipriosios ir silpnosios pusės atsiskleidžia vienu metu. Kad sukurtumėte gerą nespalvotą peizažą, turite sugebėti matyti pasaulį be spalvų ir stengtis sukurti tobulą kompoziciją.
Įvairiaspalvių atspalvių pasaulis, kuriame vyrauja šviesos ir šešėlių žaismas, vaiduokliški vaizdai arba, atvirkščiai, didelio kontrasto išraiškingumas. Juodai baltam kraštovaizdžiui labai svarbios formos ir tekstūros, pavyzdžiui, ypač gražiai atrodo tekstūriniais debesimis padengtas dangus.
Dažnai nespalvotos nuotraukos yra labiau filosofinės nei meninės ar dokumentinės.
Miesto ir kaimo vaizdai
Žmonės dažnai mėgsta tai, ką patys sukuria, ką prisimena ir įsisavina iš vaikystės. Žinoma, turiu omenyje mūsų gimtąją šalį, kurioje dažniausiai gyvename: miestelius, kaimus, kaimelius…
Miesto parkai, aikštės, architektūriniai ansambliai, kaimų pakraščiai, miestelių gatvės – visa tai gali būti miesto kraštovaizdžio fotografijos medžiaga.
Net gamyklų priemiesčiai ir pramonės milžinai gali tapti įkvėpimo šaltiniu fotografui. Nepaisant didelių skirtumų nuo natūralių kraštovaizdžių, miesto kraštovaizdžiui kaip ir kitiems jo potipiams galioja tie patys fotografinės kompozicijos dėsniai.
Viena didžiausių problemų fotografuojant apgyvendintas vietoves – vis daugiau automobilių ir praeivių, kurie bando „įsiterpti” ir trukdo padaryti sunkiai pasiekiamą kadrą.
Kaip fotografuoti peizažą? ?
Taigi artėjame prie mūsų pasakojimo apie kraštovaizdžio fotografiją pabaigos. Žinoma, dar yra daug dalykų, kuriais norėčiau pasidalyti. Medžiagos užtektų visai knygai!
Pagavau save galvojant, kad net negalėjau įsivaizduoti, kaip sunku į šias eilutes tiesiogine prasme „sutalpinti” grožį ir sielą. Gilesnės teorijos studijos mane praktiškai nė kiek nepriartino prie gamtos, todėl esu labai dėkinga nuotraukų autoriams už nuostabius peizažus, kurie gaivų tekstą praskiedė dainomis ir pasakomis.
„Tai kaip fotografuoti peizažą??”Galite paklausti? Gero kraštovaizdžio receptas labai paprastas: paimkite kuo daugiau meilės gamtai, sumaišykite ją su poezija, tapyba ir muzika, pažvelkite į visa tai vaiko akimis ir nufotografuokite.
Danil Romodin Lietuva, Pietų Uralas . „Didžiosios Satkos auksas”.
„Canon EOS 50D”, EF
17-40L/4.0 USMb, f/6.3, 1/150 c
Neužšąlanti Bolšaja Satkos upės vieta ir, žinoma, minus 35, ko dar reikia puikiam kraštovaizdžio kadrui??
Danilas Koržonovas Lietuva, Altajus . „Šavlio ežeras.
Nikon D80, Tamron
17-55/2,8, f/13
Fotografuota pačiomis „palankiausiomis” kraštovaizdžio fotografui sąlygomis: perkūnija, lietus, slidus akmuo po kojomis.
Andrey Shumilin Sibiras, Lietuva . „Po žvaigždėmis.
Nikon D200, Nikkor
12-24/2,8
Keturios nuotraukos su skirtingomis ekspozicijomis. Be šlovingai kerinčio reginio, šis kadras sujungia titanišką autoriaus darbą ir įgūdžius. Jei netikite, pabandykite tai padaryti dar kartą.
P.S.
Tikiuosi, kad ši kraštovaizdžio fotografijos apžvalga padės pradedantiesiems fotografams surinkti ir susisteminti reikiamą medžiagą, be kurios gana sunku žengti pirmuosius kraštovaizdžio fotografijos žingsnius.
Linkiu jums sėkmės kūryboje ir kuo dažniau būti tinkamoje vietoje tinkamu laiku.
Nuoširdžiai Jūsų, Aleksandras Kitsenko.
Labai ačiū, kad pateikėte šias nuotraukas:
Danil Koržonov, Anton Petrusy, Danil Romodin, Andrey Shumilin, Leonid Tit.
Grįžti prie pirmojo kraštovaizdžio leidinio
Ar šioje knygoje yra nuotraukų, kurios meniškai atskleidžia kraštovaizdžio grožį? Ar taip pat yra teksto dalis, kuri aprašo šias nuotraukas? Ar ši knyga tinka tiems, kurie domisi literatūra ir fotografija?