Šiandieninė prekyba, nors ir siūlo įvairovę ir platų pasirinkimą, vis dažniau priverčia mus pirkti prekes, kurių kokybė nėra tokia, kokios norėtume. Alus nėra išimtis, masiškai gaminamos rūšys nėra skirtos gurmanams ir žinovams, be to, siekiant prailginti gėrimo galiojimo laiką, jis papildomai apdorojamas, kad pablogėtų jo skonis. Nenuostabu, kad šiomis aplinkybėmis auga susidomėjimas alaus gamyba namuose savo nuožiūra. Beje, neseniai viename laikraštyje perskaičiau, kad Vilniuje netrukus bus uždrausta prekiauti alkoholiu 80 proc. miesto parduotuvių. Namuose verdamo alaus idėja gali tapti dar aktualesnė.
Alaus stiprumas: toli gražu ne degtinė, bet be laipsnių tai netinkamas alus
Alus yra silpnas alkoholinis gėrimas, kurio alkoholio kiekis yra 3-5,5 proc. Nealkoholiniame aluje yra iki 1 % alkoholio, o stipriame aluje – iki 8 %.
įdomu, kad kai kurie aludariai tyliai konkuruoja, kad pasiektų didžiausią stiprumą. Dabartinis 14 % rekordas priklauso „Samichlaus Bier” Austrijoje, kuris verdamas gruodžio 6 d. ir 10 mėnesių brandinamas Mikalojaus dieną, o po jo seka didžiausio tankio alus pasaulyje – čekiškas X-BEER 33, kuris išgeria 11,8 %. Tačiau tai dar ne viskas – aludariai rado naujų būdų, kaip padidinti gėrimo stiprumą.
Pavyzdžiui, amerikiečių „Samuel Adams Utopias” ir „Dave”, kuriuose yra 27 ir 29 % alkoholio, naudojamos šampano mielės. Europos aludariai pasiekė stulbinamų rezultatų, alų pakartotinai užšaldę, kad išgautų alkoholį: 41 % – škotų „Brewdog”, 57,5 % – bavarų „Schorschbr”äu.
Kuo skiriasi namų alaus daryklos nuo komercinių alaus gamyklų? Ar reikia specialių įgūdžių, ir kiek laiko užtrunka pasigaminti savo alų namuose?